TV3 žinios pasidomėjo, kaip tokie staigūs temperatūrų svyravimai veikia žmogaus organizmą. Pasirodo, tokie virsmai gali baigtis tragiškai žmonėms, sergantiems kraujagyslių ar nervų sistemos ligomis. Žinoma, jei jie nesiims būtinų priemonių.
Staigios orų permainos, kai temperatūra nuo -20 šokteli iki +6, kai saulę keičia audra ar tiesiog nemaloni šlapdriba, veikia visų žmonių sveikatą. Tačiau kai kurioms žmonių grupėms tokie pokyčiai – tarsi peilis.
Didelių orų pokyčių metu kardiologijos ir neurologijos skyriuose akivaizdžiai padaugėja pacientų.
Medikai pastebi, kad didelių orų pokyčių metu kardiologijos ir neurologijos skyriuose akivaizdžiai padaugėja pacientų.
Žmones į ligos patalą paguldo infarktai ir insultai. Ypač jautriai reaguoja tie, kurių kraujo spaudimas linkęs šokinėti. Ir jeigu oro temperatūra kyla arba krenta kelis kartus per parą, be vaistų – nė iš vietos.
„Pučiant stipresniam nei 6 m/s vėjui, (pacientams) tenka papildomai gerti nitroglicerino. Magnetinių audrų metu iš vakaro nitroglicerino vartojimas padidėja 1,7 karto, o tą blogiausią dieną – 7 kartus“, – sako Mykolas Biliukas, Antakalnio klinikinės ligoninės kardiologas.
Pacientės kančios
Visa tai patyrė vilnietė Monika Lukoševičienė. Siaučiant uraganiniam vėjui moteris net atsidūrė ligoninėje. Nes per dieną orai keitėsi greičiau, nei organizmas galėjo prisitaikyti.
„Keičiantis orams, aš jau prieš dieną jaučiu, kad versis širdis, prasidės ekstrasistolija (labiausiai paplitusi aritmija – red. past.). Širdis permušinėja, darosi negera. Paskui viskas praeina“, – dalijasi gyvenimiška patirtimi M.Lukoševičienė.
Kokių priemonių galime imtis patys?
„Reikia vartoti daugiau skysčių, papildomai išgerti aspirino tabletę, būti ramesniems, neorganizuoti didelių darbų, balių“, – pataria kardiologas M.Biliukas.
Tokiais avejais galima ir tragiška baigtis. Ypač tiems, kurių kraujagyslės linkusios kalkėti.
Psichiatrai taip pat pastebi, kad žmonės reaguoja į tai, kas vyksta atmosferoje. Pavyzdžiui, į smarkius Saulės plazmos pliūpsnius. Tiesa, psichiatrai pastebi ir ką kita: tiek
sveikus, tiek sergančius psichikos ligomis žmones labiau veikia ne kelis kartus per dieną besimainantys orai, o Mėnulio fazės. Ypač pilnatis.
„Mūsų didžiąją organizmo dalį sudaro vanduo. Galimai didesnis skysčių kiekis kaupiasi smegenyse.
Tokia nedidelė natūrali smegenų edema. Galimai tai skatina ir aktyvumo padidėjimą“, – sako Vilniaus Psichikos sveikatos centro psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Sergančių psichikos ligomis aktyvumas ypač pastebimas jau besibaigiant pilnačiai. Pasak psichiatrų, tuomet jie sulaukia daugiausiai pacientų.
