Neištikimybė? Tai dalykas, kuris nutinka kitiems, tik ne man. Pernelyg pasitikėdama savo santykių stiprumu ir pro tamsius akinius praleisdama brėkštančių problemų spindulius, vieną gražią dieną lieki nemaloniai nustebinta. „Mieloji, buvau tau neištikimas. Tačiau tai nieko nereiškia ir noriu toliau gyventi su tavimi“, – lyg niekur prisipažįsta sutuoktinis.
Taip paprastai, tarsi atgailautų išliejęs kavą ant mėgstamo drabužio. Širdis suskyla į tūkstančius šipulių. Santykių idealas – ilgai ir laimingai – užgęsta greičiau nei smilkti baigianti cigaretė. Saugumo, pasitikėjimo jausmus pakeičia bejėgiškumas ir savigaila. Ir kaip galėjau būti tokia akla? Įniršis tolesnį scenarijų dėlioja „autopilotu“. Išvaryti iš namų. Išmesti daiktus. Ištrinti telefono numerį. Niekada nebesimatyti...
Nors tuo metu visas pasaulis slysta iš po kojų ir kuo greičiau norisi užbaigti šį košmarą, psichologai ragina neskubėti padėti taško.
Tokia išduoto partnerio reakcija puikiai suprantama, tačiau ar tai geriausias sprendimas? Nors tuo metu visas pasaulis slysta iš po kojų ir kuo greičiau norisi užbaigti šį košmarą, psichologai ragina neskubėti padėti taško. Kaip ten bebūtų, kiekviena krizė po skaudžiu apvalkalu brandina perlą. Nėra situacijos be išeities, o ji dažnai net būna geresnė nei prieš tai mintas kelias. Nežinau, ar ką nors, ką tik ištiktą neištikimybės šoko, paguos psichologų atradimas: santykiai po neištikimybės dažnai tampa stipresni nei anksčiau. Tačiau tikiuosi, kad tai taps šiokiu tokiu švyturiu, rodančiu šviesą juodais debesimis nusagstytame santykių danguje.
Susitaikyti su neištikimybe nepaprastai sunku. Tačiau daugelis porų tam ryžtasi ir net teigia, kad nuklydus į šalį jų pasitenkinimas santuoka pasiekia apogėjų. Kaip joms tai pavyksta?
Neištikimybė nėra atsitiktinumas, kad ir kaip tuo guostųsi nusidėjusi pusė. Tai visada yra sprendimas. O jį dažniausiai paskatina santuokoje įsisenėjusios problemos, kurios tarsi kalkės padengia santykių fasadą. Jokiu būdu nekaltinu išduoto partnerio, tačiau lazda juk turi du galus. Tad, bent prieš nuspręsdama – skirtis ar pasilikti, į situaciją pažvelkite ir partnerio akimis. Gera žinia: ištikusią santykių krizę galima įveikti. Žinoma, jei to siekia abi pusės. Perėjus išgijimo etapus, patys blogiausi įvykiai gali virsti geriausiais. Štai tokie įkvepiantys faktai prieš ilgą ir sunkią kelionę.
4 etapai išgijimo link
1 etapas: Jausmų audra. Emocinis ir fizinis skausmas, pyktis, neviltis, depresija, agresija – tik maža dalis jausmų, užvaldančių išduotą asmenį. Ši šoko stadija gali trukti iki 48 valandų. Tai itin jautrus periodas, kurio metu nerekomenduojama nieko daryti. Nors užtikus mylimąjį kitos glėbyje norisi kuo greičiau viską užbaigti ir daugiau jo nebematyti akyse, mėginkite atsilaikyti prieš „sprendžiu dabar, galvoju vėliau“ taktiką. Nėra kur skubėti, todėl leiskite jausmams nurimti.
Užvaldyti stiprių emocijų, žmonės dažnai pasielgia neracionaliai. Geriau plaukti į nurimusią jūrą, nei leisti daužyti audros bangoms – taip galima ir nuskęsti. Šiame etape stenkitės neapsiriboti vien negatyviu mąstymu (nors tuo metu svarstyklės būna smarkiai pasvirusios jo naudai): kaip sutuoktinis gali jums prisiekinėti meilę ir būti neištikimas? Kas paskatino jį žengti tokį žingsnį?
2 etapas: Detektyvas. Jausmų audrai aprimus, galima „išplaukti“ tyrinėti jos padarinių. Išduoto asmens galvoje knibždės tūkstančiai klausimų, kaip, kodėl, kada, į kuriuos jis tikėsis detalių atsakymų. O kai kurie asmenys, atvirkščiai, norės užsimerkti ir viską nustumti praeitin. Nors tuo metu toks ėjimas atrodys lengviausias, jis nepadės atsigauti po patirto šoko. Tam, kad žaizda sugytų, į paviršių turi iškilti visi nešvarumai. Tai, ką išgirsite, dar labiau draskys širdį, tačiau kartu ją ir lopys.
Jei savo partneriui buvote neištikima, atvirai atsakykite į visus jo pateiktus klausimus. Atminkite, kad nuo šiol turėsite būti „perskaitoma“ kaip lapas – jokių paslapčių, jokio pėdų mėtymo.
Kaip rodo Peggy Vaughan atliktas tyrimas su neištikimybę patyrusiais sutuoktiniais, partneriai, kurie buvo nuoširdžiausi ir atsakinėjo į visus nuskriaustos pusės klausimus, daug greičiau susitaikė ir atstatė sugriuvusių santykių namelį. Jei savo partneriui buvote neištikima, atvirai atsakykite į visus jo pateiktus klausimus. Atminkite, kad nuo šiol turėsite būti „perskaitoma“ kaip lapas – jokių paslapčių, jokio pėdų mėtymo. Partneris gali norėti pamatyti jūsų elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes – leiskite jam tai. Į įkyrius užduodamus klausimus žvelkite ne kaip į tardymą ar norą jus nuteisti, bet kaip į galimybę atkurti prarastą pasitikėjimą. Atvirumas – pirmas žingsnis to link.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip teisingai kurstyti aistrą? Prancūzų seksologo patarimai
Būkite supratinga ir priimkite visus partnerio jausmus be kritikos ar nusistebėjimo. Jūsų akimis, jie gali atrodyti neracionalūs ir išpūsti, tačiau atminkite, kad tai, ką jis jaučia, yra tikra. Jo emocijos – realios. Kalbėkite, klausykitės, nesvarbu, kiek tai užimtų laiko. Išgijimo proceso nepaspartinsite, o užduodama tokius nejautrius klausimus, kaip „kiek kartų gali klausinėti to paties?“, regresuosite. Gebėjimas suprasti sutuoktinio padėtį – vienas svarbesnių santuokos gijimo požymių. Be empatijos toli nenukeliausite.
Be abejo, didžiausia kaltė krinta ant nusidėjėlio pečių, tačiau judu, kaip pora, tikėtina, turėjote bendrų neišspręstų problemų.
3 etapas: Verdiktas. Pirmi du etapai dažniausiai prabėga „autopilotu“. Atėjo laikas įjungti racionalųjį protą. Vietoj milijonų klausimų lieka vienas svarbiausių – likti ar išeiti? Kad rastumėte atsakymą, pirmiausia turite išsiaiškinti neištikimybės priežastis. Juk niekas nevyksta šiaip sau. Be abejo, didžiausia kaltė krinta ant nusidėjėlio pečių, tačiau judu, kaip pora, tikėtina, turėjote bendrų neišspręstų problemų.
Nuoširdus pokalbis yra būtinas, kad išgytumėte, todėl į paviršių iškelkite viską, kas jus neramino. Gali būti sunku ir baugu, tačiau atminkite, kad tai tėra tamsiausia valanda prieš saulėtekį. Be jos rytas niekada neišauš. Išsiaiškinkite, kokios priežastys skatino partnerį būti neištikimą (patarimas nusidėjėliui: ne verskite kaltę partneriui, o išsakykite, kaip jautėtės vienu ar kitu atveju).
Kokie tuo metu buvo jūsų santykiai? Galbūt nustojote atvirai šnekėtis, apsiribojote tik darbiniais ir buitiniais klausimais? Skyrėte vienas kitam mažai laiko, nuolat kritikavote vienas kitą, pamiršote šiltus jausmus? Atradę silpnąsias santykių vietas, žinosite, kur jas lopyti. Be abejo, kad taip įvyktų, nusikaltusi pusė turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, nekaltindama sutuoktinio. Šiaip ar taip, nueiti į šoną nusprendė jis. Jei matote, kad įveikus tam tikras santuokos problemas yra tikimybė ją atgaivinti ar net pakelti į aukštesnį lygmenį, jei jūs abu už tai prisiimate atsakomybę ir to trokštate, – kovokite. Jūsų tikslas turėtų būti ne išlikti santuokoje, o ją atkurti ir patobulinti.
4 etapas: Augimas. Jei nusprendėte likti kartu ir atgaivinti nutrūkusį ryšį, anksčiau ar vėliau turėsite atleisti partneriui už suteiktas kančias. Atleisti reikia ne dėl to, kad nuimtumėte naštą nuo nusidėjėlio pečių, bet kad nusiimtumėte naštą nuo savęs. Tai būtinas žingsnis norint išsivaduoti iš praeities gniaužtų, atsikratyti pykčio ir kaltinimų. Atleidimas yra procesas, todėl nesitikėkite greito skausmo atoslūgio ištarusi „atleidžiu tau“. Tam reikia laiko (gali užtrukti iki šešių ar daugiau mėn.).
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 paprasti triukai, kurie pagerins santykius
Meilė nenugalima, jei nenuleisite rankų ir kovosite iki paskutinio.
Pasiekę paskutinį etapą – išsiaiškinę santykių silpnąsias vietas, pagerinę tarpusavio bendravimą, atsivėrę vienas kitam – partneriai pamažu pradeda jausti, kaip grįžta jausmai, išbarstytos šukės limpa į visumą, kartais net sudarydamos dar gražesnį paveikslą. Daugelis porų, kurioms pavyko įveikti neištikimybę, teigia tapusios brandesnės. Nors joms tenka išgyventi itin sunkų ir skaudų laikotarpį, partneriai sustiprėja psichologiškai, tampa realistiškesni, atviresni ir supratingesni, nevengia konfliktų. Meilė nenugalima, jei nenuleisite rankų ir kovosite iki paskutinio.
Kaip užkirsti kelią neištikimybei?
Vargu, ar apsaugosite santuoką nuo neištikimybės šimtu procentų. Srovės pernelyg painios, kad visoms pastatytume užtvankas. Tačiau yra dalykų, kurie padės sumažinti pagundos riziką.
Būkite atradėja, ne diktatorė. Į erzinantį partnerio elgesį žvelkite su smalsumu, o ne kritika. Pasistenkite suprasti, kodėl tam tikromis aplinkybėmis jis elgiasi būtent taip. Galite ir vėl aprėkti sutuoktinį, kad jis vėluoja, arba pabandyti išsiaiškinti priežastis. Kas slypi už tokio elgesio?
Skatinkite, o ne stabdykite. Padėkite vienas kitam augti ir tobulėti. Nes pajutę, kad santykiams trūksta oro, jo stengiamės rasti kitur.
Spręskite konfliktus, užuot juos naikinusi. Jei nebūtų problemų, kažin ar ieškotume prieglobsčio kitur. Deja, poros dažnai jas vilkina arba nuryja. Tačiau jos niekur nedingsta ir nuolat išlenda į paviršių, taip primindamos apie nesąmoningą partnerio norą jas išspręsti. Pakeiskite požiūrį į konfliktus: problemos yra ne santykių priešės, bet tam tikros pranašės, padedančios identifikuoti silpnąsias vietas. O šias reikia užtaisyti, kol neatsivėrė praraja.
Drumskite rutiną. Vienas iš būdų sugrąžinti santykiams gyvastį – išbandyti tai, kas dar nepatirta. Tyrimai rodo, kad įsitraukę į bendras jaudinančias veiklas žmonės pasijunta daug artimesni. Atgaivinkite santykius: pakvieskite partnerį į pasimatymą, nueikite į dar neaplankytą naują restoraną ir t. t.
