„Stop“ – sako specialistai ir pataria tiesiog suskaičiuoti, kiek alkoholio suvartojate per savaitę, nes šis skaičius gali parodyti, kad jei dar nesate nuo jo priklausomi, gali būti, kad jau stovite ant plonytės ribos.
Kaip susiformuoja alkoholizmas
Apie tai, kaip susiformuoja alkoholizmas ir kada tai yra dar tik nekaltas vartojimo įprotis, o kada jau tampa priklausomybe, kokie yra to ženklai ir kada žmogui reiktų susirūpinti pačiam, kalbamės su medicinos mokslų daktaru, psichoterapeutu ir psichoanalitiku, klinikiniu toksikologu Tomu Viliumi Kajoku.
Ar alkoholis mums skanus, nulemia genai, tačiau vartoti skatina aplinka
Dr. T.V.Kajoko teigimu, alkoholizmas yra labai ilgas ir lėtas procesas, ir nėra paprasto riboženklio, kuris skirtų laiką ar būseną, kada žmogus yra tiktai išgeriantis, nuo tos būsenos, kada jis jau tampa priklausomas nuo alkoholio.
Iš tiesų priklausomybė pradeda vystytis nuo tos akimirkos, kai žmogus nusprendžia, kad jo gyvenime bus alkoholis.
„Medikai turi nustatytus kriterijus, kurie dažniausiai yra orientuoti į būseną, apibrėžiančią kažkokią stoką žmogaus gyvenime. Sveikatos ar profesinę stoką, socialinę izoliaciją, dar kažkokius dalykus, kurie įvardija alkoholio vartojimo pasekmes, ir kur tam tikri laboratoriniai rodikliai kaip atskiri fragmentai sudaro tą bendrą nuo alkoholio priklausančio žmogaus paveikslą“, – sako specialistas, tačiau pabrėžia, kad iš tiesų priklausomybė pradeda vystytis nuo tos akimirkos, kai žmogus nusprendžia, kad jo gyvenime bus alkoholis.
Ir svarbiausią vaidmenį čia vaidina mūsų genetika, mat net nuo 40 iki 60 proc. priklausomybės aspektų yra nulemiami paveldimų savybių.
Anot dr. T.V.Kajoko, mes visi turime savyje tam tikrą koduotą informaciją, kaip susitinkame su pasauliu ir skirtingais to pasaulio aspektais. Taigi turime vienokius ar kitokius užkoduotus greičius. Vieni žmonės tampa priklausomi per 3–4–5 – metus, kiti per 15–20–25 metus, nors geria vienodai intensyviai ir išgeria maždaug vienodą kiekį. Iš genetinio taško žiūrint, yra ne mažiau nei 15 skirtingų genų, kurie vienaip ar kitaip nulemia mūsų jautrumą alkoholiui ir tai, kaip mes į jį reaguojame, nes vieniems jis daug skanesnis nei kitiems ir vienus veikia stipriau nei kitus.
Tačiau nors genų visuma nulemia tai, kad žmogus mėgsta išgerti, nes jam skanu, o kito alkoholis visai netraukia, labai svarbus vaidmuo tenka aplinkai, kurioje gyvename. Psichoanalitikas įsitikinęs – jeigu aplinkoje vyrauja alkoholio kultūra, tai praktiškai kiekvieną žmogų gali išmokyti jausti malonumą išgeriant, kuris patiriamas nebūtinai iš pirmo karto, o jau įpratus prie produkto. Ir čia vėlgi matosi skirtumai, kaip mūsų smegenys reaguoja į svaiginimąsi.
Jeigu aplinkoje vyrauja alkoholio kultūra, tai praktiškai kiekvieną žmogų gali išmokyti jausti malonumą išgeriant.
„Ta pati psichoaktyvios medžiagos, ypač stimuliatoriaus, dozė malonumą pradeda sukelti tik po kažkurio pavartoto karto. Ir tada antrą, trečią ar ketvirtą kartą, kada vartoji tą medžiagą, išgyvenamas malonumas yra didesnis.
Viena vertus, mes jau žinome, kad bus malonumas, ir jo laukiame, mes laukiame savaitgalio, laukiame gimtadienio. Iš vienos pusės, tai puiki žmogaus savybė, vienaip ar kitaip skatinanti matyti pasaulį šviesesnėm spalvom, bet lygiai ta pati savybė mus skatina galvoti apie išgėrimus ir tuos įpročius, kurie potencialiai yra žalingi“, – pabrėžia dr. T.V.Kajokas.
Alkoholis veikia skirtingai
Yra sakoma, kad moteris priklausomybė alkoholiui palaužia gerokai greičiau nei vyrus. Pasak klinikinio toksikologo, moterys yra labiau pažeidžiamos dėl dviejų aspektų.
„Moterys paprastai yra mažesnės, smulkesnės, bet taures ir vyrui, ir moteriai atneša vienodas. Tačiau jei galvotume apie tai, kaip alkoholis pasklinda po kūną, tai trečdaliu mažiau už vyrą sverianti moteris, išgėrusi tą patį alkoholio kiekį, kraujyje turės trečdaliu didesnę alkoholio koncentraciją nei vyras, taigi ir labiau apsvaigs“, – aiškina dr. T.V.Kajokas.
Tačiau, anot pašnekovo, yra ir dar viena aplinkybė, genetiškai palankesnė vyrams. Pasirodo, dauguma vyrų turi taip vadinamą pirminį metabolizmą, prasidedantį dar skrandyje iki kepenų. Tad labai nedidelius alkoholio kiekius, maždaug vieną vienetą, vyrai gali suskaldyti dar iki patekimo į bendrą kraujotaką ir kepenis. Dėl tos priežasties net ir santykinai daugiau išgėrusio vyro kraujyje gali būti mažiau alkoholio.
Todėl pašnekovas perspėja: jeigu butelį vyno pora išgeria dviese po lygiai, tai akivaizdu, kad moteris apgirs stipriau. Tiesa, blaivymosi laikas bus maždaug toks pat, kadangi alkoholis skyla linijine tvarka ir yra skaidomas maždaug vienodu greičiu, nepriklausomai nuo suvartoto kiekio.
Dr. T.V.Kajoko manymu, moteris nuo piktnaudžiavimo alkoholiu apsaugo ramesnis charakteris ir jos turi mažiau paskatų išgerti nusiraminimui. Mat nemažai vyrų alkoholį įpranta naudoti dėl to, kad jie turi su lytimi ir tam tikra smegenų architektūra sietiną impulsyvumą bei agresyvumą, ir tai yra vienas iš papildomų rizikos faktorių.
Geriančių žmonių smegenyse susiformuoja alternatyvi struktūra
Kalbėdamas apie alkoholizmą, psichoanalitikas vengia žodžio „liga“. Anot jo, tai greičiau kažkoks „dizainas“.
„Jūs galite nueiti į sporto klubą ir sportuodami užsiauginti raumenis. Ir tie raumenys lieka, jų negali tiesiog vieną dieną pakeisti. Lygiai taip pat galima manyti apie priklausomybę.
Jei žmogus kasdien eina į barą ir geria alų, jis kuria savo specifinę biocheminę kūno sandarą. O smegenyse susikuria tam tikra alternatyvi funkcinė sandara, nes smegenys pagal gaunamą medžiagą stengiasi prisitaikyti prie efekto ir save konstruoja, – sako dr. T.V.Kajokas ir labai vaizdžiai šį procesą palygina su namu, kuriame įrengiamas dar vienas alternatyvus interjeras.
– Geriančio žmogaus smegenyse susiformuoja tam tikra alternatyvi struktūra. Tarsi jūs name įrengtumėte dar vieną laiptinę, atskirus kambarius, darytumėte pertvaras, naujose vietose iškirstumėte duris. Tas procesas, kaip ir bet kuri pertvarka, nevyksta per vieną vakarą“.
Kita vertus, staiga nusprendus atsisakyti alkoholio, tai padaryti labai sunku, nes smegenų struktūra lieka ta pati, ir „tas namas“ bei tas organas gyvena pagal savo logiką. Ir atimdamas iš tokio žmogaus alkoholį iš esmės jį verti išgyventi didžiulius nepatogumus. Alegoriškai kalbant, nepatogu susisiekti, kažkur yra deficitas, kažkur nenuteka vanduo, kažkur nešildo.
Geriančio žmogaus smegenyse susiformuoja tam tikra alternatyvi struktūra, todėl staiga nusprendus nebegerti, tai padaryti būna labai sunku.
Anot pašnekovo, žmogui nusprendus nebegerti, dėl šios priežasties pirmi 3–4–5 mėnesiai būna labai sunkūs. O vien biocheminiai ir fiziniai procesai grįžtant į blaivybę užimtų maždaug metus, pusantrų. Tada atsistatytų tai, ką galime vadinti normaliomis smegenų savybėmis. Ir dar 1–1,5 metų reikėtų, kad tos normalios smegenys kurį laiką funkcionuotų, nes mes esame ne tik tą akimirką, kai smegenys funkcionuoja, mes esame ir tai, ką jos sugeba sukaupti per 3–4–5 – metus, nekalbant apie visą pagrindą ir pamatus.
Kodėl geriantys žmonės įstringa laike ir praranda savo individualumą
„Kadangi mūsų smegenys paslėptos kaukolėje ir labai mažai keičiasi išoriškai, tai žmonėms dažnai atrodo, kad mes turime tas pačias smegenis. Bet tyrimai rodo, kad jos yra labai plastiškos. Tai yra toks lėtai besikeičiantis organas, kuris po truputėlį gali kurti savo struktūrą“, – sako dr. T.V.Kajokas.
Klinikinio toksikologo teigimu, žmogus iš tikrųjų yra kokių 4–5 metų intensyvaus darbo produktas. Mūsų smegenyse per dieną atsinaujina labai nedaug neuronų, gal nuo 700 iki 1000, bet iš tiesų tai yra labai mažai, žiūrint milijardų ląstelių retrospektyvoje, kurią žmogus turi smegenyse. Bet tas tūkstantis kasdien tampa labai svarbus, jei mes galvojame apie ilgą procesą – 4–5 metus. Ir būtent tie dalykai padeda dabartį integruoti į praeitį, ir žmogus neįstringa laike.
Mat įvairių tyrimų duomenimis, geriantis žmogus tarsi įstringa praeityje, tame laike, kai jis pradėjo gerti.
„Tarkime, jei jis pradėjo gerti 25-erių, tai jis būdamas 50-ies neturės daugiau patyrimo nei 25-erių. Gal, jeigu buvo kažkokių šviesesnių susilaikymo laikotarpių, dalinė integracija vyksta, bet iš esmės pradėję gerti žmonės nustoja mokytis. Jie įstringa savo pasiekimuose. Jeigu žmogus pradeda gerti 45-erių, automatiškai išmokti jo dalykai visai neblogai išlieka ilgą laiką, tačiau labai nukenčia atminties integravimas, ypač autobiografinės“, – tikina psichoanalitikas.
Tačiau blogiausia, kad dingsta žmogaus individualumas, jis ima neatsiminti svarbių dalykų, juos užpildo kažkokiomis klišėmis arba savo baimėmis. Dr. T.V.Kajokas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios priežasties ilgą laiką geriantys žmonės ilgainiui labai supanašėja.
„Jeigu žmonės geria 10–15–20 metų intensyviai, jie tampa be galo vienas į kitą panašūs kaip charakteriai. Ir jeigu reiktų apibūdinti alkoholiką, tai sakyčiau, kad šiais laikais alkoholikas yra žmogus, kuris yra iš esmės supanašėjęs, kaip klišė.
Prieš tapdami priklausomi nuo alkoholio žmonės dar yra skirtingi, todėl jie neigia savo problemą argumentuodami: „Aš nesu alkoholikas, nes turiu savo individualumą, šeimą, darbą, pomėgius.“ Tačiau tai ima nykti, ir jei tai nenutinka per 5 metus, tai per 10–15–20 metų – tikrai“, – liūdną prognozę skelbia pašnekovas.
Alkoholikas praranda savo individualumą, jis ima neatsiminti svarbių dalykų, juos užpildo kažkokiomis klišėmis arba savo baimėmis.
Ryškiausi alkoholizmo požymiai
Alkoholio vartojimas neatsiejamas nuo visuomenės požiūrio, įsitikinęs dr. T.V.Kajokas. Tarkime, yra labai įprasta, kad jauni žmonės važinėja dideliu greičiu. Taip pat labai įprasta, kad jauni žmonės mėgina išgerti ir pasitikrinti, kiek jie gali išgerti. Jaunų žmonių prisigėrimai yra nuo seno žinomas bendras bruožas įvairiose kultūrose, ypatingai Europoje. Bet labai daug kas priklauso nuo vyraujančio požiūrio.
„Jeigu visi mano, kad važinėti dideliu greičiu yra pavojinga ir kad mes galime važinėti tik vidutiniu ar saugiu greičiu, tai lygiai tas pats ir dėl alkoholio. Jeigu visuomenė apie alkoholį ims galvoti kaip apie kažką, ką turėtume labai smarkiai kontroliuoti, galbūt tie patys dalykai persiduos ir jauniems žmonėms ir jie taip pat sumažins alkoholio kiekius“, – retoriškai klausia specialistas.
Pasak psichoanalitiko, tie kriterijai, kada ir kaip žmogus suvokia pavojų, keičiasi su amžiumi, kultūra ir išsilavinimu. Štai moderniose vakariečių visuomenėse žmonės ima skaičiuoti išgeriamą kiekį panašiai, kaip mes skaičiuojame kalorijas. Nes jeigu tu supranti, kad persivalgyti yra negerai, tai lygiai taip pat ir persigerti yra negerai.
„Žmogus žino, kad jis gali išgerti galbūt taurę per dieną, ir tai yra tas kiekis, kuris nekelia pavojaus. Bet jeigu tie dalykai yra taupomi savaitgaliui arba yra paskiriama viena diena per savaitę ar mėnesį, kada prisigeriama, tai ta diena tampa rizikos diena. Ypač tuo atveju, jeigu žmogus turi prastą genetiką ir jo artimiausioje giminėje buvo geriančių“, – įsitikinęs dr. T.V.Kajokas.
Visi turėtų suskaičiuoti, kiek išgeria alkoholio per savaitę, per dieną, kokios yra tendencijos, ir tai galėtų apibrėžti riziką.
Tokie žmonės, specialisto teigimu, daugiau išgėrę tampa aktyvesni, juos sunkiau paguldyti. Kita vertus, ir paguldyti jie gerokai anksčiau pabunda. Normali reakcija į alkoholį būtų tokia, kad išgėręs žmogus miegotų truputėlį ilgiau, panašiai kaip nuo raminančių vaistų. Arba jeigu jo gera genetika, jis galbūt visai nesureaguos – iš vakaro buvęs šventėje ir išgėręs taurę, kitą dieną jis nejaus jokių pasekmių.
Turintys polinkį į alkoholizmą visada nori išgerti daugiau, bet ne visada pasigeria. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad tai yra atsparumo alkoholiui požymis. Anot klinikinio psichologo, tai ženklas, kad žmogaus smegenys yra persitempusios.
„Toks žmogus jau yra rizikos grupėje, nors dar nėra formaliai priklausomas. Jo smegenys yra persitempusios, jose yra labai suforsuotos dvi sistemos: gliutematerginė sistema ir aktyvinanti simpatomimetinė sistema. Tai reiškia, kad tokiam žmogui net išgėrus didelį kiekį alkoholio smegenys neišsijungia, jos dirba tokiu pačiu intensyvumu. Tai galima palyginti su automobiliu, kurį jūs statote į garažą neišjungę variklio“, – vaizdžiai sako dr. T.V.Kajokas.
Kiekvienam svarbu įvertinti savo riziką
Jeigu nesate abstinentas ar bent ne tas, kuris alkoholio paragaujate tik per didžiąsias šventes, turėtumėte paskaičiuoti, kiek jo suvartojate, kad išvengtumėte priklausomybės, – įsitikinęs toksikologas.
„Labai svarbu yra edukuotis. Nes jeigu žmogus išgeria daugiau negu vieną stiklą per savaitę, jis turėtų susiskaičiuoti, kiek jis geria. Tai liečia tiek vyrus, tiek moteris. Visi turėtų suskaičiuoti, kiek išgeria alkoholio per savaitę, per dieną, kokios yra tendencijos, ir tai galėtų apibrėžti riziką.
Kitas dalykas, kuris irgi yra labai svarbus, tai išsiaiškinti, ar giminėje buvo geriančių – ar gėrė mano senelis, tėvai, dėdės ir tetos. Ir jeigu buvo, koks buvo jų gėrimo tipas“, – pataria dr.T.V.Kajokas.
Psichoterapeutas išskiria du geriančiųjų tipus. Pirmajam priklauso tie, kurie geria trumpai, bet intensyviai – dieną ar dvi ir paskui prasitęsia iki savaitės. Antrajam tipui priskirtini tie žmonės, kurie geria kasdien po truputėlį. Jie pradeda nuo stiklo vyno ar butelio alaus, paskui būna jau du buteliai, paskui trys, keturi.
„Tenka turėti tokių pacientų, kurie sako, kad geria jau dešimt metų kasdien po butelį degtinės. Toks žmogus neturi dramatiškos psichinės simptomatikos, bet jis visada įkaušęs. Jis išgeria iš ryto, per pietus, vakare, naktį. Dažniausiai aplinkiniai jį žino, jis visą laiką su kvapeliu, nors dažniausiai tai ramus žmogus. Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug, bet pasitaiko. Pas mus vyrauja geriantys priepuoliais, kai gėrimas prasideda nuo vieno vakaro ir trunka savaitę ar dvi“, – vardija toksikologas.
Anot specialisto, pastarojo tipo žmonės turi riziką tapti nekontroliuojamais girtuokliais, juos labai anksti pradeda varginti miego sutrikimai. Sudėjus visas šias rizikas į vieną, galima pasakyti, ar žmogus turi riziką priklausomybei, ar ne.
„Jeigu įvertinus dažnumą, kiekį, savo genetiką ir savo reakciją alkoholiui matote, kad esate ant ribos, vadinasi, kažką turite peržiūrėti savo gyvenime, nes turite didelę riziką tapti priklausomu“, – perspėja dr. T.V.Kajokas.
Pirmiausia psichoterapeutas pataria mažinti alkoholio kiekį, daryti „sausas“ dienas net ir tiems, kurie geria nedaug, rekomenduoja bent dvi, tris dienas per savaitę negerti visai. Ir šalia savęs visada turėti žmogų, kuris padės išlaikyti tuos saikingus kiekius, o svarbiausia – nepasiduoti tiems, kurie skatina išgerti daug.
Jeigu įvertinus dažnumą, kiekį, savo genetiką ir savo reakciją alkoholiui matote, kad esate ant ribos, vadinasi, kažką turite peržiūrėti savo gyvenime.
„Beveik visose kompanijose galima rasti vieną ar kitą žmogų, kuris norėtų gerti daug, ir jie užduoda tokį toną. Bet jeigu kompanijoje nebus daugiau tokių žmonių arba bus sakančių, kad normalu yra visai negerti, ir aš šiandien geriu arbatą, ir ta draugija tai priims kaip visiškai suprantamą dalyką, tie dalykai ims keistis. Žmonės turėtų būti labai dėmesingi“, – įsitikinęs pašnekovas.
Na, o atsiradus nerimui dėl to, kad galbūt negalite kontroliuoti savo noro išgerti, dr. T.V.Kajokas pataria ateiti pasitarti su tais, kurie išmano. Ir tai nereiškia, kad reikės gydytis, bet bent jau žinosite, kur esate ir ką toliau daryti.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE TAI, KUR GALITE KREIPTIS PAGALBOS
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
