Jam rekomenduota kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija (IKD). „Implantuojamas aparatas veikia be medicinos personalo, kad ir kur pacientas bebūtų: grybautų miške, žvejotų paežerėje ar tiesiog būtų vienas namuose“, – apie implantuojamo prietaiso galimybes pranešime žiniasklaidai pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijos skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.
Ligos simptomai, kuriuos jautė Lukas, buvo nežymūs. Gydytojai kardiologai manė, kad tai būdingi skausmai, pasitaikantys paaugliams. „Paaugliai kartais jaučia krūtinės skausmus judesių metu, kurie dažnai yra nesusiję su širdies patologija, – aiškina Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius. – Tačiau šioje situacijoje dėl paciento šeimoje pasitaikiusių susirgimų buvo atliktas detalesnis paciento ištyrimas ir diagnozuota aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija – jai būdingi gyvybei pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.“
Paaiškėjus Luko diagnozei, pradėtas planuoti tolesnis jo gydymas. „Įvertinus esamus rizikos veiksnius, nuspręsta implantuoti ypatingą poodinį IKD. Kauno klinikose ši procedūra atlikta pirmą kartą“, – sako gydytojas kardiologas L.Kazakevičius.
Vaikinui naudota šiuolaikinė IKD sistema, kurios nė vienas elementas nėra nei širdies viduje, nei kraujagyslinėje sistemoje: visos sistemą sudarančios dalys yra po oda. „Ši sistema leidžia išvengti su paciento augimu susijusių problemų. Suaugus pacientui, tokia poodinė sistema gali būti pakeista į įprastinę IKD sistemą, kuri turės jau platesnį gydomųjų ir diagnostinių funkcijų spektrą“, – sako gydytojas kardiologas prof. dr. A.Puodžiukynas.
Lukas – paauglys, o jo kūnas, galimai, dar augs ir keisis, tad įprastinės IKD sistemos implantavimas ateityje galėjo būti susijęs su tam tikromis problemomis. „Daugumos IKD aktyvusis laidas, nutraukiantis gyvybei pavojingus skilvelinius širdies ritmo sutrikimus, yra kraujagyslių ir pačios širdies viduje, – pasakoja Širdies aritmijos skyriaus vadovas. – Implantavus įprastinį aparatą, galėtų atsirasti rizika, jog laido ilgis, tinkamas implantavimo operacijos metu, ilgainiui taps per trumpas ir implantuotas prietaisas nebeatliks pagrindinės, gyvybę gelbstinčios savo funkcijos.“
Implantuotas prietaisas seks Luko širdies skilvelių veiklą, o gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus galingu elektriniu impulsu sugrąžins į normalų ritmą. „Viskas vyksta kaip filmuose, rodančiuose paciento gaivinimą ligoninėje ar greitosios pagalbos automobilyje“, – šypteli A.Puodžiukynas. Profesorius teigia, kad paauglys galės gyventi įprastą gyvenimą, o prietaisas, esantis po oda, juo rūpinsis.
„Operacija praėjo sklandžiai, be jokių netikėtų sunkumų. Operacijoje talkino konsultantas ir kolega iš Latvijos, gydytojas kardiologas Kaspars Kupics, jau anksčiau implantavęs poodinius defibriliatorius vaikams, – apie operacijos eigą ir komandą pasakoja Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Kazakevičius. – Poodinio IKD implantavimui reikalingi du pjūviai, kurių, kaip ir elektrodo bei defibriliatoriaus, tiksli vieta parenkama pagal elektrokardiogramos (EKG) vektorius, išmatuojamus priklijavus laikinus EKG elektrodus pacientui ant krūtinės prieš operaciją.“
Vis dėlto, Luko gydymas nepasibaigia atlikta operacija. „Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas“, – sako A.Puodžiukynas. Tačiau Lukas pozityviai žiūri į situaciją ir nori kuo greičiau atsigauti po atliktos operacijos. „Šiuo metu dar sunku aukštai pakelti kairę ranką, bet jaučiuosi gerai. Tikiuosi greitai sustiprėti ir vėl susitikti su draugais bei padėti tėvams ūkyje“, – ateities planais dalijasi vaikinas.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje per metus atliekama apie 70–80 klasikinių IKD implantacijų. Iš jų – vos tik 1-2 atliekama jaunesniems nei 18 metų pacientams. Pacientų, kuriems implantuotas poodinis IKD, kartu su Luku, visoje Lietuvoje yra vos du.
