Į šiuos ir kitus klausimus bus stengiamasi atsakyti šių metų kovo 18–19 d. Rygoje vyksiančiame Europos onkologinių pacientų organizacijų kongrese „Dėl lygybės įveikiant vėžį“, rašoma pranešime spaudai.
Vieni prasčiausių rodiklių – Lietuvoje
Europos Parlamentas (EP) nusistatė prioritetą onkologijai ir užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. ES pagerėtų bent 3 mln. pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybė, būtų išsaugota daugiau gyvybių.
Deja, kol šis tikslas bus pasiektas Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse, dar teks nueiti ilgą kelią: trūksta specialių programų, užtikrinančių ankstyvąją vėžio diagnostiką, išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei Vakarų Europos šalyse, nėra prieinami visi vaistai, kurie pasiekiami kitose ES šalyse. Lietuvoje šios problemos ypač ryškios.
„Vienas svarbiausių statistinių rodiklių sergant vėžiu, yra penkerių metų išgyvenamumas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinkti 36 šalių duomenys rodo, kad Lietuvoje yra vieni prasčiausių penkerių metų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties ir plaučių vėžiu, taip pat prasti ir išvengiamo mirtingumo rodikliai“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. dr. Sonata Jarmalaitė.
Anot jos, Lietuvoje onkologijos sektoriaus finansavimas yra vienas iš mažiausių Europoje. 2018 m. duomenimis, onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skirta suma, tenkanti vienam gyventojui, siekia tik 108 eurus. Nors Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Belgija, Austrija ir Prancūzija, onkologijai skiria 2–3 kartus daugiau.
Lietuvos ir kitų VRE šalių gyventojai baiminasi, kad laiku nenustatyta diagnozė, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir valstybės kompensuojamų naujoviškų vaistų stygius gerokai sumažina tikimybę įveikti klastingą ligą.
„Lietuvoje 2016–2019 m. laikotarpiu buvo prieinama 10 iš 41 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų arba ketvirtis to, ką sukūrė mokslas, siekdamas gelbėti gyvybes nuo vėžio. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos arba dveji su puse metų, kai Europos šalyse vidurkis – 561 diena.
Tokius duomenis parodė 2020 m. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atlikta inovatyvių vaistų prieinamumo analizė“, – pabrėžia prof. dr. S.Jarmalaitė.
Pokyčių siekiama kongresu
Anot kongreso organizatorių, sukūrus Europos vėžio netolygumų registrą pagal Europos kovos su vėžiu planą, kuriame būtų nustatytos tendencijos ir skirtumai tarp valstybių narių, būtų galima sumažinti didelius vėžio kontrolės skirtumus.
Rekomenduojama steigti ir akredituoti nacionalinius vėžio gydymo kompetencijos centrus, organizuoti nacionalinių onkologijos specialistų, chirurgų, chemoterapeutų, radiologų ir kt. mokymus bei stažuotes.
Kongreso organizatoriai mano, kad vėžio kontrolės planai turėtų būti priimami nacionaliniu lygmeniu visose ES valstybėse narėse atsižvelgiant į EP rekomendacijas ir nuosekliai įgyvendinami numatant atitinkamą biudžetą. Kiekvienoje šalyje turi būti sudaryti nacionaliniai komitetai, kurie stebėtų, kaip įgyvendinami vėžio kontrolės planai, ir taip įvertintų pažangą mažinant nelygybę ar netolygumus.
Rygoje vyksiančiame Europos onkologinių pacientų organizacijų kongrese pranešimus skaitys ir ekspertai iš Lietuvos – prof. dr. S.Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto vadovė, Inga Cechanovičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, ir Fausta Šimonėlytė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos teisininkė.
Kongreso dalyviai kartu su daugiau nei 30 tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų – pacientų teisių gynimo lyderių, mokytojų, gydytojų, politikų, šalių vyriausybių ir EP atstovų – nustatys vėžio priežiūros netolygumo priežastis ir ragins VRE regiono sveikatos politikus bei sprendimų priėmėjų jas pašalinti.