„Dažnai sergantieji nepajunta nė vieno osteoporozės simptomo ir pirmasis ligos požymis, o kartu ir komplikacija, būna kaulo lūžis. Jį gali sukelti net minimali trauma, pavyzdžiui, kai žmogus nukrenta, pargriūva namuose ar lauke. Tada dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubens kaulai, žastikaulis, o nuvykus į gydymo įstaigą pacientui pranešama, kad to priežastis – osteoporozė“, – sako I.Garuckienė.
Vaistininkė priduria, kad apie osteoporozę išduoti gali ir anksčiau nei kaulo lūžis pasireiškiantys simptomai. Tada gali dingti apetitas, atsirasti raumenų silpnumas, naktinis kojų prakaitavimas ir mėšlungis, kamuoti skausmas juosmens srityje ir apatinės krūtinės dalyje. Dėl šios priežasties reikėtų akylai sekti savo būklę, o atsiradus minėtiems simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Galimi padariniai visam gyvenimui
Visų lūžių atvejais pasireiškia nuolatinis, ūmus, maudžiantis, stiprėjantis skausmas. Lūžus stuburo slanksteliams skausmas būna toks stiprus ir intensyvus, kad žmogus negali atsisėsti. Po lūžių šioje srityje krypsta stuburas, kinta laikysena, formuojasi kupra, sumažėja ūgis.
„Pavojingiausi žmogaus sveikatos būklei yra šlaunikaulio lūžimai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžiai. Ši trauma ilgam prikausto sergantįjį prie lovos, todėl sparčiau progresuoja osteoporozė. Be to, atsiranda ir kitų komplikacijų rizika, dėl kurių kritiškai gali pablogėti sveikatos būklė. Sunkiausios komplikacijos gali sukelti neįgalumą visam gyvenimui“, – įspėja I.Garuckienė.
Riziką susirgti didina žalingi įpročiai
Vis dar yra manančių, kad su kaulų retėjimą, trapumą ir jų lūžius sukeliančia osteoporoze susiduria tik garbingo amžiaus žmonės dėl neišvengiamo senėjimo. Tačiau vaistininkė teigia, kad šios ligos išsivystymą lemiančių rizikos faktorių yra gerokai daugiau, o dalis jų – sukelti žalingo gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad juos galima kontroliuoti.
„Tokie rizikos faktoriai kaip amžius, lytis, šeimos ligos istorija, menopauzė, turimos gretutinės ligos nėra kontroliuojami. Tačiau tokius ligos išsivystymą lemiančius veiksnius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, dideli kofeino kiekiai, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, galima valdyti ir jų keliamą riziką mažinti asmeninėmis pastangomis“, – pasakoja I.Garuckienė.
„Camelia“ vaistininkė prideda, kad rizika susirgti osteoporoze ir dėl to patirti kaulų lūžius reikšmingai padidėja kiekvienai menopauzę išgyvenusiai moteriai ir 50-ties sulaukusiam vyrui.
Valdomi osteoporozės rizikos veiksniai
I.Garuckienė sako, kad siekiant išsaugoti reikiamą kaulo masę bei visavertę struktūrą, tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu reikia rūpintis dar jauname amžiuje. Tačiau pradėti niekada nevėlu, nes šie du veiksniai ne tik veikia prevenciškai, bet ir stiprina ligos nusilpnintus kaulus.
„Rekomenduojama mitybos racioną praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu kalcio. Šis mineralas yra svarbiausia statybinė kaulų medžiaga, sustiprinanti baltymus, iš kurių sudaryti kaulai. Paįvairinkite savo mitybą pieno produktais, lapinėmis daržovėmis, šalavijo (angl. chia), sezamo, saulėgrąžų sėklomis, džiovintais vaisiais, avižomis, grikiais – juose yra ypač daug kalcio. Jeigu šių produktų nemėgstate ar negalite vartoti, reikiamą 1200 mg paros dozę galite gauti vartodami kalcio maisto papildus“, – pataria vaistininkė.
Kalcio įsisavinimui – kitas naudingas vitaminas
Kalcio įsisavinimui ir kaulų stiprinimui labai svarbus yra vitaminas D, todėl būtina juo praturtinti organizmą. Į mitybos racioną įtraukę vitamino D turinčius produktus – riebią žuvį, kiaušinius, kepenėles, grybus, apelsinus – gausite 10–15 proc. reikalingos paros normos. Likusią vitamino D dozę gausite pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartodami maisto papildus. Profilaktikai yra labai svarbu atsisakyti rūkymo ir alkoholinių gėrimų. Taip pat reikia riboti druskos vartojimą ir mažinti išgeriamo kofeino kiekius, nes šios medžiagos apsunkina kalcio bei kitų mineralų, vitaminų įsisavinimą organizme.
„Jeigu norite stiprinti savo kaulus, lėtinti jų retėjimą, mažinti tikimybę patirti kaulų lūžius, rekomenduojama išbandyti greitą arba intervalinį ėjimą ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę bei reguliariai atlikti jėgos ir pusiausvyros pratimus“, – pataria I.Garuckienė.
Nors dalies osteoporozę sukeliančių rizikos faktorių negalime kontroliuoti, šios ligos išsivystymo riziką ir jos keliamas pasekmes galime mažinti darydami tai, kas nuo mūsų priklauso: gyvendami sveiką gyvenimo būdą.