Stogo langų gamintoja „Velux“ sukūrė kampaniją, pavadintą „Viduje gyvenanti karta“. Ji skirta atkreipti dėmesį į oro taršą, kuri susidaro būstuose jų nevėdinant ilgą laiką ir plačiau paskleisti žinią apie naujausių mokslininkų tyrimų išvadas. Šiuo metu mūsų įpročiai lemia, kad 90 proc. savo gyvenimo praleidžiame viduje.
„Šiandien statome savo namus tokius sandarius, kad niekas iš jų negali išeiti. Tačiau viduje – ir prakaituojame, ir užtvindome namus karštais garais iš dušo,
Net šeštadalis europiečių (o toks skaičius tolygus visos Vokietijos gyventojų skaičiui) gyvena būstuose, kurie yra pernelyg drėgni, paveikti pelėsio, nepakankamai arba per stipriai šildomi.
purškiamės dezodorantais, kartais – pagadiname orą“, – atskleidžiama kampanijos vaizdo siužete.
Mes kartais pajuntame, jog oras viduje nėra malonus. Tačiau tuomet degame aromatines žvakes, purškiame namus gaivikliais – kitaip tariant, dar labiau pripildome orą įvairiomis cheminių medžiagų mikrodalelėmis. Tačiau, na, tuomet jie bent jau kvepia.
Prastas oras namuose kainuoja 80 milijardų kasmet
Mokslininkai išsiaiškino, jog oras viduje yra užterštas penkis kartus labiau, nei lauko oras (tad trumpam liaukimės keiksnoti automobilius). Kvėpuojame pelėsio sporomis, įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir liūdniausia, jog dažniausiai didžiausia tarša nustatoma būtent vaikų kambariuose.
Net šeštadalis europiečių (o toks skaičius tolygus visos Vokietijos gyventojų skaičiui) gyvena būstuose, kurie yra pernelyg drėgni, paveikti pelėsio, nepakankamai arba per stipriai šildomi. Šie žmonės pusantro karto dažniau skundžiasi sveikatos problemomis nei tie, kurių būstuose – optimalus šildymas ir šviežias oras.
Tokius duomenis atskleidė Europos Sąjungoje atliktas „Namų aplinkos barometro 2017“ tyrimas ir, pasirodžius jo rezultatams, Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius išreiškė susirūpinimą ir teigė, kad reikia kuo greičiau imtis veiksmų. Pirmiausia – šalių vyriausybės turėtų aktyviai investuoti į renovaciją.
„Nei žmonės, kurie negali susimokėti už šildymą, nei klimato atšilimas negali laukti – sprendimų reikia jau šiandien“, – sakė M. Šefčovičius.
Kylančios alergijos, astma ir kvėpavimo takų ligos Europai kainuoja per 80 milijardų eurų kasmet. Maždaug pusė šios sumos – tiesioginės išlaidos medicininėms paslaugoms, o likusi dalis – netiesioginės išlaidos už, pavyzdžiui, sumažėjusį produktyvumą darbe. Todėl kampanija kviečia susimąstyti apie savo gyvenamą erdvę ir imtis pokyčių jau dabar – kad ir nors kartą plačiai atverti langą.
Lietuvoje – vieni drėgniausių būstų
60 procentų europiečių gyvena individualiuose arba sublokuotuose namuose. Vidutinis gyventojų skaičius viename namų ūkyje – du suaugusieji. Taigi, būtent
Drėgmė skatina pelėsio atsiradimą, o jo sporos erzina kvėpavimo takus. Tokiu būdu vystosi astma – Europoje šia liga serga 2,2 milijonai žmonių.
namų savininkai turi imtis veiksmų, atnaujinti savo būstus siekdami geresnės oro kokybės ir energijos taupymo. Žinoma, valstybė turėtų savininkų pastangas kiek įmanoma remti finansiškai, nes dalis savininkų gyvena pavojinguose namuose stokodami lėšų jiems atnaujinti.
Beje, Lietuva yra antroje vietoje pagal asmenų, gyvenančių drėgnuose namuose, dalį. Tyrimas atskleidė, kad trečdalis lietuvių gyvena per drėgnose patalpose. Mus šioje srityje lenkia tik Kroatija (42 proc.), panašus kiekis drėgnų būstų nustatytas Portugalijoje (27 proc.).
Drėgmė skatina pelėsio atsiradimą, o jo sporos erzina kvėpavimo takus. Tokiu būdu vystosi astma – Europoje šia liga serga 2,2 milijonai žmonių.
Europoje taip pat atsiranda terminas „energijos skurdas“. „Pavalgyti ar šildytis?“ –pasak „Namų barometro“ studijos rengėjų, toks klausimas šaltą dieną kyla net 49 milijonams žmonių Europoje. Lietuva – ne išimtis. Vis dar nemenka dalis žmonių žiemą gauna reikšmingą jų pajamų dalį „suvalgančias“ sąskaitas už šildymą, kreipiasi į valstybę dėl kompensacijų.
Jei nusprendžiama prisukti namų radiatorius, tai neapsieina be pasekmių sveikatai – žmogų du kartus dažniau užpuola įvairūs negalavimai, o namuose dėl nepakankamos temperatūros atsiranda dar daugiau drėgmės.
Sprendimai: vėdinti, vėdinti ir dar kartą vėdinti
Ką daryti?
Ar žinojote, kad namus rekomenduojama vėdinti bent jau 3 kartus per dieną? Trumpam, maždaug 10-čiai minučių atidarykite daugiau nei vieną langą. Būtinai išvėdinkite savo miegamąjį prieš eidami miegoti. Žinoma, energinio efektyvumo
Jeigu įmanoma, renovuojant ar statant namus, vaikų kambarius orientuokite į rytų pusę. Nakčiai pasirūpinkite, kad langus dengtų neperšviečiamos užuolaidos – tai padės vaikams lengviau užmigti ir kokybiškiau išsimiegoti.
specialistai griežtai nepritartų tokiam patarimui. Naujesniuose būstuose įrengiama priverstinio vėdinimo sistema – rekuperacija. Tačiau jei savo namuose neturite jokios vėdinimo sistemos, teks sveikatos dėlei kasdien iš jų išleisti ir šiek tiek šilumos.
Daugybė mokslininkų sutinka, kad dienos šviesa ir geras oras gerina psichinę sveikatą. Todėl vos turėdami progą, eikite į lauką šiek tiek pasivaikščioti. Taip pat reguliariai vėdinkite ir valykite kilimus arba... atsisakykite jų. Stori kilimai, sofos kaupia dulkes, o ilgainiui – ir dulkių erkutes.
Daugiau nei pusė europiečių džiovina skalbinius viduje. Tuomet drėgni rūbai atiduoda savo drėgmę į aplinką ir kelia pelėsio atsiradimo riziką. Jei tik galite, džiovinkite skalbinius ne namuose. Jei kitaip neišeina, praverkite langą šalia džiūstančių skalbinių.
Taip pat įsitikinkite, kad jūsų vonios kambaryje tinkamai veikia ventiliacija. Apskaičiuota, jog 4 asmenų šeima veikdama tai, ką įprastai veikia namuose, per parą į orą išskiria apie 10 litrų vandens!
Kaip valyti namus ir pasirūpinti vaikais?
Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad 76 proc. kenksmingų dalelių namų ore atsiranda dėl pačių jų gyventojų veiksmų. Tad jokiu būdu nerūkykite patalpose ir atsisakykite įvairių aromatinių žvakių.
Elektriniai prietaisai, tokie kaip kompiuterio kietieji diskai, televizorius veikdami taip pat skleidžia į orą tam tikras daleles, todėl jei nenaudojate, verčiau šiuos prietaisus išjunkite.
Valymo priemonėse taip pat gausu įvairiausių chemikalų, negana to, jos dažnai būna su purkštukais ir šios dalelės pasklinda po visą virtuvę ar vonią. Stenkitės valyti namus natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, citrinos sultimis, actu, soda, muilo dribsniais. Internete gausu patarimų, kaip susimaišyti valiklį iš natūralių medžiagų.
Kaip jau minėta, mokslininkai blogiausios kokybės orą atranda vaikų kambariuose. Taip yra todėl, kad vaikai dažniausiai turi glėbį plastikinių žaislų, o plastikas, ypač įšilęs nuo šildomų grindų ar saulės, į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų. Daugiausia abejonių kyla dėl žaislų, pagamintų iki 2007-ųjų – juose rasta ES uždraustų cheminių medžiagų.
„Vaikai – ypatingai jautri mūsų visuomenės dalis, todėl privalome atkreipti dėmesį į jų gerovę ir sudaryti sąlygas jiems augti sveikiems bei laimingiems, – sako „VELUX Lietuva“ rinkodaros koordinatorė Vaida Ramonienė. – Reikėtų įsitikinti, kad į namus, ypač į vaikų kambarius, patektų kuo daugiau dienos šviesos. Dienos metu atitraukite užuolaidas, stalą, prie kurio vaikas ruošia pamokas, perstumkite arčiau lango. Jeigu įmanoma, renovuojant ar statant namus, vaikų kambarius orientuokite į rytų pusę. Nakčiai pasirūpinkite, kad langus dengtų neperšviečiamos užuolaidos – tai padės vaikams lengviau užmigti ir kokybiškiau išsimiegoti. Ir, žinoma, skatinkite vaikus žaisti lauke. Pasak mokslininkų, bent 30 minučių lauke kasdien turi didelį teigiamą poveikį vaikų psichinei savijautai“.
Bendrovė „VELUX“ gamina kokybiškus stoglangius. Jei turite namą su šlaitiniu stogu, stoglangio įrengimas gali stipriai padidinti saulės patekimą į patalpas. Be to, pro stoglangius lengva greitai išvėdinti patalpas.
Pastaruoju metu vartotojams sukurta patogi nemokama papildytos realybės programėlė „MyDaylight“, skirta Android ir iOS įrenginiams. Ji leidžia pagal įvestus konkretaus savo būsto parametrus įvertinti, kaip pasikeistų jūsų gyvenimo sąlygos įsirengus stoglangius.
Parengta pagal Europos tyrimo „Namų barometras 2017“ ir bendrovės „VELUX“ informaciją
