Ispanijos regione Valensijoje gyvenanti plaukikė Gabriela Rojas sako šią vasarą negalinti treniruotis vandenyne, nes jo vanduo siekia 20 laipsnių. Paprastai plaukikė ilgoms distancijoms ruošdavosi būtent vandenyne. „Dabar jame tai daryti per karšta“, – neslepia „The Guardian“ pašnekovė, pridurdama, kad tokia vandenyno vandens temperatūra gąsdina: „To nėra buvę, tai yra taškas – vanduo nebegali atvėsti ir tai yra žiauru.“
Paprastai būtent vandenynas padėdavo išgyventi didesnius karščius Valensijos gyventojams ir čia leisti atostogas mėgstantiems turistams. Tačiau šiemet situacija kitokia: įšilęs vandenynas nesuteikia taip trokštamos gaivos nei dieną, nei naktį.
„Čia taip drėgna, o kai įlipi į vandenį, pasijunti tarsi įlipęs į sriubą. Po penkių minučių (nuo plaukimo pradžios) man pritrūko kvapo, ėmė svaigti galva, šiek tiek supanikavau, todėl išlipau. Nusprendžiau, kad (į vandenyną treniruotis) sugrįšiu tik rugsėjį arba kai atvės“, – patirtimi pasidalino Valensijoje gyvenanti 35-erių plaukikė G.Rojas.
Ji sako, kad šiais metais namuose įsirengė saulės baterijas, todėl gali nebrangiai vėsinti namus kondicionieriumi. Koks jis reikalingas, moteris suprato, kai sugedo miegamajame esantis įrenginys:
„Negaliu funkcionuoti, jei neišsimiegu. Ventiliatorius nepadeda. Mes (su vyru) miegame atskiruose kambariuose, nes net ir šalia miegančio kito žmogaus kūno šiluma situaciją tik pablogina.“
Į lauką jiedu išeina tik tuomet, kai tikrai reikia. „Stengiuosi neišeiti į lauką. Pernai išeidavau naktį pasivaikščioti, dabar tiesiog nenoriu. Išėjimas į lauką man atrodo kaip bausmė“, – sako G.Rojas, kurią cituoja „The Guardian“.
Be karščio kankina ir uodai
Kitą savaitę Pietų Europoje prognozuojama ketvirtoji karščio banga, todėl regiono gyventojai turi mažai galimybių atsigauti po paskutiniosios, kai Sicilijoje temperatūra pasiekė 47 laipsnius pagal Celsijų.
Bandydama pabėgti nuo karščio, prekybos atstovė Rosalyn Smith, dirbanti netoli šiaurės Italijos Pavijos miesto, išvyko į savo namelį Varzi kalvose. Tačiau net ir dideliame aukštyje 67 metų moteriai, kuri Italijoje gyvena jau 35 metus, sąlygos pasirodė sudėtingos.
„Išvykau į didesnį aukštį, bet paskui mane atėjo karštis ir uodai, o tai labai neįprasta šiame krašte. Mane baisiai kandžiojo. Pernai jų buvo keletas, bet prieš penkerius metus tokiame aukštyje jų nebuvo nė vieno“, – pasakoja moteris.
„Esame įkalinti namuose“
Kaip ir kiti Pietų Europos gyventojai, R.Smith sako, kad užsitęsusi ekstremali temperatūra ją laiko uždarose patalpose ir primena pirmas pandemijos dienas.
„Tarsi vėl būtume uždaryti. Sugrįžta senas jausmas, kai reikia kuo mažiau būti lauke. Karštis neleidžia mąstyti. Mane kamuoja bemiegės naktys – vis apverčiu pagalvę, nes ji būna permirkusi prakaitu“, – apie varginančias bemieges naktis pasakojo italė.
Jai antrino ir ispanė 43 metų Noelia Rubio, Madrido parduotuvės savininkė. Moteris pasakoja, kad išsimiegoti pavyksta tik namų rūsyje – čia vėsiau. Nors vasaros mėnesiais čia miegodavo ir anksčiau, tačiau šiemet net ir rūsyje per karšta.
„Vis tiek sunku užmigti, nes atsigulus akimirksniu pasidaro karšta... O užmigus prakaituojama visą naktį. Mums visiems trūksta miego, ryte atsikeli jau pavargęs. Anksčiau tai tęsdavosi kasmet maždaug du-tris mėnesius, bet sezonas vis ilgėja ir šiemet, panašu, bus ilgiausias“, – kalbėjo N.Rubio.
Varginančio ir ilgo karščio laikotarpį išgyvenantys europiečiai skundžiasi ir sveikatos problemomis.
Pasak N.Rubio, „prie karščio galima priprasti, tačiau, net ir būnant patalpoje, vis tiek lengva dehidratuoti, dėl ko dažnai ima skaudėti galvą. Manau, kad gyvenant tokiomis sąlygomis kiekvieno žmogaus sveikata nukenčia. Karštis nėra problema, kai atostogaujate, bet kasdieniame gyvenime, kai dirbate, tai tikrai vargina“, – pastebėjo ji.
Karštis nėra problema, kai atostogaujate, bet kasdieniame gyvenime, kai dirbate, tai tikrai vargina.
Dėl karščio nebegali dirbti, jaučia fizinį ir psichologinį poveikį sveikatai
Kai kurie europiečiai dėl alinančio karščio jau nebegali tęsti darbo. Tai ypač pavojinga žmonėms, kurie didžiąją dalį dienos turi būti atvirose erdvėse, o ne patalpose. Todėl dalis kurjerių, statybininkų, kelininkų ir panašių profesijų atstovų laikinai ar visai prarado darbą. „Dėl to kaltas karštis“, – sako jie.
Karštis gali sukelti įvairias fizines sveikatos problemas. Kai jis tęsiasi ilgai, dalį žmonių gali užklupti ir psichologinis karščio poveikis.
Milane dirbantis paramedikas Francesco sako jaučiantis fizinį ir psichologinį karščio poveikį. „Paprastai karštis manęs neveikia – esu gana gerai prisitaikęs. Tai pirmas kartas mano gyvenime, kai karštis kelia problemų. Baigiantis pamainoms jaučiu psichologinį didelio karščio poveikį: mano smegenys tinkamai neveikia, visada jaučiuosi pavargęs ir esu dirglesnis“, – neslėpė „The Guardian“ pašnekovas.
Beprotiški karščiai vargina ir Graikijos gyventojus. Be to, dalį šiai šaliai priklausančių salų siaubia gaisrai.
Sinoptikai paguodžiančių žinių neturi: artimiausios savaitės taip laukiamos vėsumos į Pietų Europą neatneš.
