Atlikus apžiūrą Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Mickevičius pacientui diagnozavo aseptinę klubo sąnario šlaunikaulio galvos nekrozę, dėl kurios pačiam teko atlikti klubo sąnario endoprotezavimo operaciją.
Tai, anot mediko – delsimo kaina. Kol pacientas keletą metų kentė skausmą, klubo sąnaryje vyko negrįžtamas kremzlės degeneracinis procesas, visiškai suardęs klubo sąnarį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skausmas tapo nepakeliamas
Pirmą kartą klubo skausmą 36-erių metų ukrainietis pajuto prieš ketverius metus. 2019-ais metais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, jam teko dirbti statybose Lenkijoje. Anuomet vos per 30 metų perkopęs vyras naktį pajuto klubo sąnario skausmą. Pagalvojo, kad dėl nuovargio, tad didelio dėmesio nekreipė.
Lvovo srityje gyvenančioje Serkio šeimoje auga trys vaikai, tad jam tenka dirbti ir išlaikyti karo niokojamoje tėvynėje likusią gyventi šeimą. Jaunas vyras pasakoja, kad dažniausiai uždarbiauti vykdavo į Lenkiją, esančią arčiausiai – vos už 100 kilometrų nuo namų.
Tačiau pernai jis atvažiavo gyventi į Šiaulius ir vienoje autoserviso įmonėje įsidarbino autoremontininku. Nors šis darbas mažiau vargina kojas, tačiau gyvenimas penktame aukšte buvo tikra kančia.
„Nebegalėjau kentėti to skausmo, todėl galiausiai nusprendžiau eiti į polikliniką pas šeimos gydytoją. Taip padaryti patarė ir draugai. Dabar esu jiems dėkingas“, – sakė ukrainietis.
Po apsilankymo pas šeimos gydytoją jam išrašytas siuntimas ortopedo-traumatologo konsultacijai. Pas jį pacientas ėjo tikėdamasis gauti vaistų, o ne sprendimo operuoti klubo sąnarį. Niekam jo šeimoje tokios operacijos ankščiau neprireikė, niekada jis nebuvo susižeidęs kojos ar traumavęs sąnarį, tad negalėjo suprasti ligos priežasties.
Tačiau dabar, jau po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, supranta, kad medikai jam padėjo – jaučiasi daug geriau nei iki operacijos.
Ukrainos piliečiui, legaliai gyvenančiam ir dirbančiam Šiauliuose, socialinis draudimas garantuoja ir nemokamą reabilitacinį gydymą. Serkio tuo džiaugiasi, nes žino, kad jo šalyje klubo sąnario protezavimas – mokama medicinos paslauga.
„Kaimynui Ukrainoje operavo klubo sąnarį – reikėjo daug mokėti“, – pasakoja džiaugsmo ir dėkingumo medikams neslepiantis ukrainietis.
Ligos pranašas – skausmas: nekreipiantys dėmesio brangiai sumoka
Aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė dažniausiai pasitaiko apie 40 metų vyrams, tad ukrainietis, kuriam 36-eri metai – vienas jaunesnių ortopedo-traumatologo G.Mickevičiaus operuotų pacientų.
Šia liga dažniau suserga vyrai nei moterys. Pasak mediko, liga prasideda klubo skausmais, vėliau tampa riboti klubo sąnario judesiai, sutrumpėja galūnė, blogėja sąnario funkcija.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems aseptine klubo sąnario nekroze, skausmai būna tokie dideli, kad jie negali nei priminti kojos, nei paeiti. Dažniausiai pacientas į medikus kreipiasi jau pažengusiose ligos stadijose. Serkio – ne išimtis. Gydytojas jam diagnozavo ketvirtos stadijos šlaunikaulio galvos aseptinę nekrozę.
Varginantis stiprus klubo skausmas – tik vienas iš pagrindinių simptomų, kuris yra pirmasis signalas kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasties.
Kol tyliai kenčiama, vartojant vaistus ir laukiant pagerėjimo, klubo sąnaryje jau vyksta negrįžtamas kaulo ir kremzlės degeneracinis procesas. Tai, anot ortopedo-traumatologo, vyksta dėl to, kad šlaunikaulio galvos kaule sutrinka kraujotaka. Dėl neaiškių priežasčių užsikemša smulkios kaulą maitinančios kraujagyslės.
Po truputį kaulas nekrotizuoja – apmiršta, praranda savo savybes ir subliūkšta. Dėl to pažeidžiamas sąnarinis paviršius, pakinta kaulo forma. Priežastys, kurios sukelia kraujotakos sutrikimą kaule, iki galo nėra aiškios. Žinoma, kad riziką susirgti padidina ankstesnės klubo srities traumos, gliukokortikoidų vartojimas, artritai, koaguliopatijos.
Serkis pas gydytoją ortopedą traumatologą G.Mickevičių atvyko konsultacijai su šeimos gydytojo siuntimu. Gydytojas nustatė, kad paciento koja sutrumpėjusi apie tris centimetrus, ką pacientas ir pats jautė.
Jį vargino stiprūs klubo sąnario skausmai, riboti judesiai. Atlikus rentgeno nuotrauką iš karto diagnozuota šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė.
Operacija ligą sustabdė
Kaip jau minėta, dažniausiai ligoniai atvyksta jau pažengusiose ligos stadijose, kai jau skausmas nepakeliamas ir klubo sąnarys suardytas. Anot gydytojo G.Mickevičiaus, taip įvyksta ir dėl to, kad ligos diagnostika pakankamai sunki, nes pradinėse stadijose, kol kaulas nepažeistas, rentgenogramose nesimato pakitimų – sąnarys atrodo normalus.
Tik po 3-6 mėnesių rentgenogramose išryškėja sąnario pakitimai. Vėlesnėse stadijose jau reikia keisti klubo sąnarį. Kai kuriais atvejais uždelsiama ir dėl to, kad panašius skausmus gali sukelti ir stuburo ligos.
Šiam pacientui atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, kuriai panaudotas becementinis klubo sąnario endoprotezas. Operacija truko apie 50 minučių. Kitą dieną po operacijos pacientas jau galėjo keltis ir, pasiremdamas ramentais, vaikščioti.
Į palatą ateinantis kinezoterapeutas pacientus, kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, moko vaikščioti, rodo, kokius judesius galima atlikti, kokius būtina riboti.
Po savaitės, praleistos Ortopedijos-traumatologijos skyriuje, ligonis išvyko į 18 dienų trunkantį reabilitacinį gydymą sanatorijoje.
Pasak ortopedo-traumatologo G.Mickevičiaus, po protezavimo operacijos apie tris mėnesius būtina riboti fizinį krūvį, pasisaugoti, nedirbti fizinio darbo.
Socialiai draustiems pacientams gydymas ligoninėje nekainuoja, sąnario endoprotezus nuperka ligonių kasos. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau ne vienam Ukrainos piliečiui atlikta operacija, padėjusi įveikti įvairias sąnarių ligas.
