Anot alergologų, alergija – tai itin stipri, neįprasta organizmo reakcija, atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą. Kas ją išprovokuoja? Pasirodo, žmogaus organizme prieš įprastines aplinkos medžiagas ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E.
Jie paprastai gaminasi tų žmonių organizme, kurie turi įgimtą polinkį iškreiptai reaguoti į alergenus, kitaip tariant, į vienokias ar kitokias medžiagas, kurios ir sukelia alerginę reakciją. Alergija dar kitaip yra vadinama civilizacijos liga, kurią nulėmė pasikeitęs gyvenimo būdas, urbanizacija, aplinkos užterštumas, įvairios kitos priežastys.
Pavasario palydovės – alerginės akių reakcijos
Kaip teigia Kauno centro poliklinikos akių ligų gydytoja Alina Grabauskienė, pavasarį itin padažnėja alerginės akių ligos. „Tai būtų įvairūs konjunktyvitai (sezoninis ir nuolatinis alerginis konjunktyvitas, vernalinis keratokonjunktyvitas, gigantinių papilų ir atopinis keratokonjunktyvitas) arba, paprasčiau tariant, įvairūs akių junginės – skaidrios gleivinės plėvelės, dengiančios vidinį vokų paviršių ir akies obuolį, uždegimai.
Pastarieji paprastai pažeidžia abi akis, jos stipriai ašaroja, peršti, raudonuoja, iš akių skiriasi vandeningos, gleivingos išskyros. Gali patinti vokai. Ligai pažeidus rageną, tampa sunkiau matyti, akys bijo šviesos, nuolat ašaroja. Ligai kartojantis, akyse gali atsirasti randinių junginių pakitimų, ragenoje – padrumstėjimų“, – pasakoja gydytoja. Anot A. Grabauskienės, sezoninis alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia balandžio – birželio mėnesiais, taip pat vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį. Jį gali lydėti alerginė sloga, alerginė bronchinė astma, alerginis sezoninis konjunktyvitas taip pat gali būti ir vienas iš alerginio dermatito požymių.
Pagrindiniai kaltininkai
Alergines akių ligas, gydytojos A.Grabauskienės teigimu, gali sukelti įvairūs alergenai, patekę į organizmą oro lašeliniu (augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos, pelėsinių grybelių dalelės) arba kontaktiniu (ilgą laiką lašinami akių vaistai, kosmetinės akių priemonės, kontaktiniai lęšiai) būdu. „Pavasarinio keratokonjunktyvito priežastys nėra visiškai aiškios.
Manoma, kad šią ligą sukelia saulės spinduliai, užterštas oras, ozono sluoksnio pokyčiai, dujų, dulkių ir dūmų perteklius aplinkoje, endokrininės sistemos sutrikimai“, – teigia gydytoja.
Pasak vaistininkės Jūratės Cijunaitienės, kiekvieną pavasarį pradėjus skleistis medžių pumpurams, žydėti pirmiesiems augalams, vaistines užplūsta žmonės, kurie skundžiasi įvairiomis alerginėmis akių reakcijomis, teiraujasi patarimų, ką daryti, norint sumažinti nemalonius simptomus. „Perštinčioms, skaudančioms, ašarojančioms, paraudusioms akims padeda šalti pavilgai, dirbtinės ašaros, kurių sudėtyje nėra konservantų. Jei akių alergija yra lėtinė, pavyzdžiui, nulemta aplinkos užterštumo, ji gali paūmėti.
Tokiais atvejais neretai reikalingas specifinis gydymas, kurį gali skirti tik akių gydytojas. Alergija gydoma specialiais medikamentais – jie sumažina alerginius simptomus, stiprina imuninę sistemą“, – tvirtina vaistininkė.
Gydytoja A. Grabauskienė priduria, jog esant sezoniniam ir nuolatiniam alerginiam konjunktyvitui, labai svarbu vengti kontakto su uždegimą sukeliančiais alergenais. „Alerginei reakcijai nepraeinant, nuolat kartojantis, gali reikėti atlikti specialius tyrimus, kurių metu yra nustatomi specifiniai alergenai. Tokiais atvejais gydymas paprastai pradedamas prieš konkrečių augalų žydėjimą, taip išvengiama sezoninio alerginio konjunktyvito paūmėjimo“, – teigia medikė.
„Pasirūpinti savo akimis – nesunku“
Taip tvirtina J. Cijunaitienė. Norint išvengti akių alergijos ar pastarąją susilpninti, anot vaistininkės, reikia atminti štai ką:
– Pavasarį ir dalį vasaros (kai žydi augalai) rekomenduojama laikyti langus uždarus. Patalpas patariama vėsinti kondicionieriumi.
– Jei yra galimybė, reikėtų įsigyti oro valytuvus ir drėkintuvus, reguliariai keisti jų filtrus.
– Patariama dažniau keisti patalynę. Užvalkalus skalbti karštame vandenyje.
– Būtina sekti orų prognozes. Stengtis kuo mažiau būti lauke karštomis, sausomis ir vėjuotomis dienomis, kai žiedadulkių koncentracija ore būna aukščiausia. Derėtų atminti, jog didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna ankstyvą rytą, maždaug nuo 5 iki 10 valandos.
– Patariama nedžiovinti skalbinių ir rūbų lauke, nes prie jų gali lengvai prikibti žiedadulkės.
– Rekomenduojama dažniau siurbti automobilio saloną – ant sėdynių užtiesalų, kilimėlių paviršiaus gali kauptis įvairūs su rūbais ir daiktais atnešti alergenai.
