Nors ši liga dažniausiai nekelia pavojaus gyvybei, negydoma ji gali komplikuotis ir gerokai apkartinti gyvenimą.
Kas tai yra?
Kai kurie žmonės įsitikinę, kad hemorojus – tai nusileidusios ir iš išangės iškritusios žarnos. Iš tiesų tai yra odos maišeliai, kuriuos sudaro išsiplėtusios išangės kraujagyslės. Paprastai kalbant, hemorojus panašus į venų varikozę ‒ abi ligos atsiranda dėl panašių ar tokių pačių veiksnių.
Hemorojus gali būti dviejų tipų – vidinis ir išorinis. Kai odos maišeliai susidaro išangėje, žmogus paprastai nieko nejaučia, tačiau, net ir nepatirdamas fizinio diskomforto, gali kraujuoti.
Pamatę kraujo ant išmatų ar apatinių drabužių, žmonės ne juokais išsigąsta, nes dažniausiai pamano, kad tai ‒ vėžio simptomas. Ar kraujavimas yra sunkesnės ligos pranašas, atsakyti gali tik gydytojas, atlikęs paprastą analinę apžiūrą: jei aptinkami hemorojaus dariniai, vadinasi, kraujavimą tikriausiai sukelia būtent jie, o ne mirtina liga.
Išorinis hemorojus sukelia kur kas daugiau nepatogumų – beveik visada jaučiamas pažeistos srities deginimas, erzinantis niežulys ir skausmas. Kaip daugelis kitų ligų, hemorojus gali būti lengvos arba sunkios formos. Nuo to, kaip liga progresavusi, priklauso, koks gydymas ligoniui bus taikomas.
Konservatyvus gydymas
Hemorojus skirstomas į keturias stadijas. Pirmosios stadijos hemorojiniai mazgai atsiranda ir lieka išangėje, todėl jie nematomi ir dažnai nė nejuntami. Antroji stadija pasižymi fiziniais nepatogumais ir mazgų nusileidimu į išorę tuštinantis, keliant sunkius daiktus. Tačiau dingus fizinei apkrovai, išsiplėtusios kraujagyslės grįžta į išangę.
Kasdienį valgiaraštį privalo sudaryti daug ląstelienos turintis maistas ir specialistų rekomenduojamas kiekis vandens.
Pirmosios ir antrosios stadijos hemorojus gydomas konservatyviai – laikantis griežtos dietos ar atliekant neskausmingas nechirurgines procedūras. Jei liga pacientui nekelia didelio diskomforto, gydytojas gali paskirti nuskausminamojo tepalo, žvakučių uždegimui gydyti ir nurodyti laikytis tam tikro mitybos, poilsio ir darbo režimo.
Taip pat skaitykite: 15 įdomių būdų, kaip įveikti nuolatinį stresą
Užuot sėdėjus ant kieto paviršiaus, vertėtų rinktis pripučiamą pagalvėlę. Be to, svarbu pakeisti mitybos įpročius ir stengtis nekelti sunkių daiktų...
Rizikos veiksniai
Pavojų susirgti šia liga kelia bet kuri veikla, trikdanti normalią kraujotaką: vidurių užkietėjimas, nėštumas, paveldimumas, sportas...
Praktiniai patarimai
Norintieji išvengti ligos, keliančios tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, labiausiai turėtų atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir higieną.
Kasdienį valgiaraštį privalo sudaryti daug ląstelienos turintis maistas ir specialistų rekomenduojamas kiekis vandens – tai padės skystinti išmatas ir neleis viduriams užkietėti. Ląstelienos gausu visagrūdėje duonoje, pupelėse, vaisiuose ir daržovėse.
Kai kurie specialistai teigia, kad vandens stiklinė vos nubudus ryte taip pat turi teigiamos įtakos. Vanduo aktyvina žarnyno veiklą, todėl lengviau pašalinamas jau suvirškintas maistas.
Reguliari mankšta taip pat skatina suvartoto maisto judėjimą žarnynu.
Anot gydytojų, svarbu kasdien pasivaikščioti gryname ore, reguliariai plaukioti ir atlikti mankštą vandenyje. Intensyvus ėjimas stiprina kraujagysles, padeda jas aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. O sportuodami vandenyje žmonės neapkrauna kraujagyslių ir sąnarių savo kūno svoriu.
Taip pat skaitykite: Kokie sveikatos sutrikimai gresia per ilgai miegant
Higiena taip pat labai svarbi siekiant išvengti hemorojaus. Gydytojai pataria kiekvieną kartą išsituštinus intymias vietas apiplauti vėsiu vandeniu. Jei tokios galimybės nėra, reikėtų rinktis nekvapias drėgnas servetėles. Jokiu būdu negalima išangės grubiai trinti tualetiniu ar kitokiu popieriumi, nes tai gali suerzinti odą ir sukelti hemorojų.
