„Aktyvių veiklų sporto klube prisijaukinimas yra laipsniškas procesas. Dažniausiai jis būna sėkmingas tik tuomet, kai žmogus aiškiai suvokia, kodėl jam reikia sportuoti. Galima teigti, kad su sporto klubu yra kaip su dieta. Jei iš karto pasirinksi vieną iš drastiškų mitybos režimų, tikėtina, pasieksi kažkokių trumpalaikių rezultatų. Tačiau greitai viskas pabos, o svarstyklių rodyklė netruks grįžti prie ankstesnių padalų. Taip pat ir su sportu. Ši veikla bus efektyvi ir teiks malonumą tik tuo atveju, jei turėsite aiškią strategiją, o ilgainiui tai taps tradiciniu elgsenos įpročiu.“
D. Petrovas sako, jog susigyventi su sportu ir sporto klubu padeda keturių žingsnių taisyklė. Tai – pasirinkimas, planavimas, balansas ir bendravimas.
Pasirinkimas
„Žmonės yra labai skirtingi, tačiau kartu ir labai panašūs. Vieniems patinka krepšinis, kitiems – futbolas, bėgimas, tenisas, kovos menai, sportas klube.
Dalykus, kurie mums iš tiesų patinka, darome su dviguba ar net triguba aistra, energija, užsispyrimu.
Dažnas mūsų bruožas yra tas, kad dalykus, kurie mums iš tiesų patinka, darome su dviguba ar net triguba aistra, energija, užsispyrimu, todėl pagrindinė ir pati svarbiausia taisyklė skamba taip: rinktinės sportą, kuris jums patinka, teikia džiaugsmą, nes tai yra vienas iš pagrindinių motyvuojančių veiksnių. Tik tokiu atveju į sporto užsiėmimus eisite su dideliu noru ir šypsena“, – aiškina treneris.
Planavimas
Suaugęs žmogus per savaitę sportui turėtų skirti mažiausiai 150 vidutinio arba bent 75 aukšto intensyvumo minutes. Žinoma, tai tik orientaciniai vidurkiai, kurie kiekvienu atveju priklauso nuo sportininko tikslų, poreikių, amžiaus, sveikatos būklės, ar kitų veiksnių.
„Laiko planavimas yra vienas iš kertinių sporto ir gyvenimo elementų. Žmonėms visuomet rekomenduoju planuoti savo aktyvių veiklų tvarkaraštį bent mėnesiui į priekį, tolygiai paskirstant laiką mėgiamoms sporto rūšims. Esu įsitikinęs, kad toks planavimas daug greičiau padeda sportą paversti įpročiu ir smagia rutina“, – pataria Daumantas.
Balansas
„Sportas klube, mano nuomone, yra itin svarbus bet kokių kitų sporto veiklų palydovas. Juk bet kokia aktyvi veikla reikalauja didesnio ar mažesnio fizinio pasirengimo, kurio pamatus žmonės ir gali susikurti“, – teigia D. Petrovas.
„Visų pirma, jei žmogaus kūnas nėra tinkamai parengtas pasirinktai sporto šakai, didėja traumų rizika. Juk niekas nenori smagaus sporto su gera kompanija iškeisti į liūdnas akimirkas besigydant traumas. Antra, dėl vienpusiško fizinio krūvio kai kuriose sporto šakose žmonėms gali išsivystyti raumenų disbalansai, ilgainiui sukeliantys audinių pažeidimus ir skausminius sindromus. Pavyzdžiui, bėgikų ar dviratininkų kojos dažnai būna itin stiprios, o viršutinė kūno dalis – silpna. Teniso žaidėjų raumenų disbalansas yra asimetriškas – didžiąją dalį visų smūgių jie atlieka viena ranka.“
Bendravimas
Aktyvi veikla – kompleksinių žinių reikalaujantis užsiėmimas. „Jei trūksta atsakymų – konsultuokitės su specialistais. Turint klausimų dėl sporto plano, skirtingų sporto veiklų suderinamumo ar pratimo atlikimo technikos – nebijokite pasitarti su treneriu ar kineziterapeutu“, – pataria treneris.
