Dvidešimt šešerius metus kraujagyslių chirurgu dirbantis gydytojas N. Bičkauskas sutinka: kojų venų varikozė – paveldima liga. „Jei turite artimųjų, kurie sirgo šia liga, atidžiai apžiūrėkite savo kojas“, – pataria gydytojas ir sako, kad išryškėjusios kojų venos tik iš pradžių nekelia rūpesčių. Netgi susimetusios į mazgus, jos vis dar netrukdo gyventi. „Moterys pradeda mūvėti kelnes, dėvėti ilgą sijoną, šitaip slėpdamos savo bėdą, kai kurios netgi atsisako baseino, neišsirengia paplūdimyje, kad tik niekas nematytų jų negražių kojų, – savo pacienčių išmone stebisi gydytojas. – Į gydytojo kabinetą jos ateina tik tada, kai kojas pradeda mausti, kai jos ima tirpti naktimis, kai supranta, kad venų varikozė trukdo dirbti, aktyviam gyvenimui. Baisiausia varikozės komplikacija – trombai. Tuomet rytojus gali visai neišaušti, kaip atsitiko Neringos tėčiui.“
Ir Neringa sako, kad žiemą dar galėjo kentėti apsunkusias kojas, tačiau vasarą jos sutindavo, tapdavo lyg vatinės. „Turėdavau nusimesti batus, kad kojų tinimas šiek tiek atslūgtų, būdavo, po darbo parėjusi namo kišdavau jas į ledinį vandenį“, – prisimena moteris. Iš pradžių ji mėgino vaduotis tepalais, vaistais.
Visi šie nemalonūs prisiminimai ir pojūčiai – jau praeityje. Prieš du mėnesius Medicinos diagnostikos ir gydymo centre moderniu lazeriu buvo operuotos abi Neringos kojos. Sunku patikėti, tačiau tą pačią dieną po operacijos moteris jau buvo darbe – budėjo ligoninėje.
„Jei gydytojas man būtų siūlęs atvirą chirurginį būdą, turbūt dar būčiau nesiryžusi operacijai, – prisipažįsta moteris. – Ilgas gijimas gąsdina, negaliu beveik mėnesiui iškristi iš gyvenimo, nedirbti. Lazeris – puiki alternatyva. Kai tą patį vakarą nuėjau į darbą, niekas ir patikėti negalėjo, kad abi mano kojos operuotos.“
„Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kojų venų varikozę gydome moderniu VenaCure 1470 lazeriu. Tokį pat naudoja pažangiausios pasaulio klinikos. Lietuvoje gyvenantiems ir privalomąjį sveikatos draudimą turintiems pacientams Valstybinė ligonių kasa kompensuoja bazinę operacijos kainą“, – sako gydytojas N. Bičkauskas.
Venų varikoze sergančioms ir šeimos pagausėjimą planuojančioms moterims gydytojas visada siūlo ryžtis operacijai prieš nėštumą. Nėštumas ligą paprastai tik sustiprina – padidėja svoris, organizme vyksta hormoniniai pakitimai. „Turiu ne vieną pacientę, kuriai po gimdymo venų varikozė dar labiau išplito. Jei būtume operavę prieš nėštumą, operacija būtų buvusi daug paprastesnė. Kuo didesnis pažeistas plotas, tuo sudėtingiau operuoti“, – savo patirtį dėsto gydytojas ir priduria, kad pasaulyje, o ir Lietuvoje vis rečiau venų varikozė gydoma įprastais chirurginiais metodais. Endovaskuliniai metodai – kur kas pažangesni. Gydymas lazeriu tinka daugeliui ligonių, tai – pats universaliausias būdas, leidžiantis pacientui patirti kuo mažiau nepatogumų. Kojų venų varikozės ligos esmė – pažeistas venos kamienas. Išorėje po oda matomi kraujagyslių mazgai – tik pasekmė, todėl reikia gydyti židinį. Galingu lazeriu tai padaryti įmanoma per 45 minutes. Itin svarbu, kad po tokios operacijos pacientas atsistoja ir išeina iš operacinės. Pats. Savo kojomis.“
„Gali būti, kad daug ką lazeris gąsdina, – šypsosi neseniai tokią operaciją patyrusi medikė. – Žmonės gal mano, kad jis degina aplinkui esančius audinius, o per operaciją rūksta dūmai. Nieko panašaus! Mano kojos iki pusės buvo uždengtos, atliko tik vietinę nejautrą, visą laiką bendravau su gydytoju. Skausmo nejaučiau. Tai labiau ne skausmas, o lengvai iškenčiamas deginimo jausmas. Pasitikėjau gydytoju Nerijumi Bičkausku šimtu procentų, todėl baimės nejaučiau.“
Septynias paras po operacijos Neringa turėjo mūvėti elastines kojines. Mėnesį mūvėjo dienomis, o kartais ir naktimis, kai žinodavo, kad laukia sunkus budėjimas ligoninėje. „Kojinės yra būtinos, – aiškina gydytojas. – Elastinė kompresija mažina uždegimo procesus, operuota vieta greičiau gyja, o reabilitacijos procesas užtrunka trumpiau.“
Savo įgūdžius JAV ir daugelyje Europos šalių tobulinęs gydytojas neabejoja, kad operacijos sėkmę lemia ne tik galingas ir tikslus lazeris, bet ir ištobulėjusi diagnostikos technika. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre esantis dvigubo skenavimo ultragarsu aparatas leidžia tiksliai nustatyti pažeistą venos vietą. „Ligą suvaldyti galima, jei sutvarkai pažeistą venos kamieną, tačiau dauguma pacientų nori, kad jų kojos atrodytų nepriekaištingai, – sako gydytojas. – Tuomet taikome kitus gydymo metodus – skleroterapiją, kai į nepageidaujamą kraujagyslę suleidžiama specialaus medikamento, kuris užkemša kraujagyslę. Skleroterapiją paprastai reikia atlikti kelis kartus, tačiau tai labai efektyvus ir nepatogumų nesukeliantis kraujagyslių šakų ir kapiliarų gydymo būdas. Dar vienas žingsnis pirmyn – venų klijavimas, – visiškai naujas, Lietuvoje dar ne itin paplitęs, tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centre itin sėkmingai taikomas kojų venų varikozės gydymo būdas. Į gydomą veną kateteriu suleidžiame nedidelį kiekį klijų, veną suspaudžiame. Jos sienelės sulimpa, o kraujas į širdį grįžta šalia esančiomis sveikomis venomis. Kai iš pažeistų venų pašaliname spaudimą, jos nebesiplečia. Šis gydymas – greitas ir neskausmingas. Po procedūros nereikia jokių tvarsčių ir elastinių kojinių, o pacientai tuojau pat gali grįžti prie kasdienės veiklos. „Tokios operacijos ypač populiarios Latvijoje, – sako gydytojas. – Kolegos aiškino, kad venų klijavimą vaikai dažnai dovanoja savo garbaus amžiaus tėvams. Mat tokia procedūra jiems nesukelia jokių neigiamų pojūčių. Pas mus pacientai vis dėlto dažniau renkasi gydymą lazeriu, – jis kainuoja gerokai mažiau nei venų klijavimas.“
Praėjus vos pusantro mėnesio po operacijos, Neringa Sviridenkienė su vaikais jau čiuožinėjo čiuožykloje. Vasarai, šypsosi, būtinai nusipirks suknelių, kurios atidengs visiškai pasikeitusias jos kojas. „Dėl sveikatos gali daug padaryti, – sako moteris. – Tai nėra skubi operacija, galima jai pataupyti. Juk nėra nieko smagiau nei džiaugtis sveikomis kojomis.“
