Įstrigti vienatvėje
Vienas žymiausių Lietuvos psichoterapijos specialistų Eugenijus Laurinaitis knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio“ rašo: „Jaunai moteriai gyvenimo pradžioje kyla daugybė iššūkių. Pirmas iš jų – savo moteriškumo įtvirtinimas. Moteriškoji tapatybė, be abejo, išryškėja tik santykyje su vyru. Nėra kokios nors atskiros tapatybės kūrimo technikos.“
Šis kelias kai kurioms būna ne toks jau lengvas ir paprastas. Vieno lietuviško serialo kūrėjai turbūt norėjo pasirodyti labai sąmojingi, kai sugalvojo jį pavadinti „Visi vyrai – kiaulės...“ Tačiau šis ir kasdienybėje ausį rėžiantis posakis tik įrodo, kad mestis į kraštutinumus ir panašius apibendrinimus nėra didelio proto požymis. Greičiau iliustruoja jūsų pačių tam tikrame gyvenimo etape patirtus skaudžius išgyvenimus, buvusias nuoskaudas ir žlugusias viltis. Na, taip, santykiais ir meile nusivylusios moterys dažnai pabrėžia jų atrastas vyrų ir kiaulių sąsajas ir taip galbūt bando apsisaugoti nuo klaidų bendraujant su priešinga lytimi. Ar net visiškai nuo šios atsiriboti, nors širdies gilumoje visai norėtų sutikti tokį, kuris savo jautriomis, raumeningomis rankomis į šipulius sudaužytų visus neetiškus šūkius.
Klaidos, be abejo, kainuoja. Bet jos yra ir geriausios mokytojos, jeigu sugebate jas analizuoti, o ne pasinerti po kiekvienos į savigraužos liūną. Net jei turite ne pačios geriausios patirties ir ne kartą nusivylėte santykiais su vyrais brandaus gyvenimo pradžioje, ko gero, nereikėtų supančio pasaulio ir likusių jo gyventojų dažyti pačiomis niūriausiomis spalvomis. Netgi tuo atveju, jei iš priešingos lyties lūpų irgi kartais desperatiškai išsprūsta skaudžią patirtį iliustruojantis „visos jos tokios!“
Ar tikrai visiškai niekas į jus nekreipia dėmesio? Galbūt nesąmoningai pačios atsiribojate ar subtiliai atstumiate potencialius kandidatus.
Kitas būdas, anot psichologo, yra išvis nieko nedaryti, t. y. saugotis bet kokios patirties ir klaidų. Ieškoti saugios užuovėjos, jaukios slėptuvės, kad ir mamos namuose. Nors tas iš pažiūros ramus prieglobstis taip pat turi savo kainą: „Moteriai kartais tenka įstrigti vienatvėje – ji tarsi norėtų susirasti antrąją pusę, baimingai stebi tiksintį biologinį laikrodį, norėtų susilaukti vaikų, o neturi su kuo – jaučiasi taip, tarsi niekas iš vyrų į ją nekreipia dėmesio.“ Tačiau psichologas siūlo labai gerai pagalvoti ir sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai visiškai niekas į jus nekreipia dėmesio? Galbūt nesąmoningai pačios nuo jo atsiribojate ar subtiliai atstumiate potencialius kandidatus. Net nieko nesakydamos – tik pareikšdamos nenorą būti užkalbintos trumpu žvilgsniu, kūno kalba, veido išraiška, kuri jums atrodo nepastebima, bet puikiai matyti iš šalies.
Vyrai neakli: jeigu sugeba pastebėti vos matomą gundantį moters mirktelėjimą, greičiausiai pajus ir žvilgsnį, signalizuojantį „geriau nė nesiartink!“
Kartais moterys guodžiasi aplink save tiesiog nematančios vyrų. Tai yra tokių, su kuriais mielai susipažintų ir užmegztų rimtesnius santykius. Tik ar nėra taip, kad jos tiesiog atmeta, pašalina vyrus iš savo regėjimo lauko? Ir jie tai puikiai jausdami nukreipia savo žvilgsnius kitur.
Baimė stabdo
Kokios yra priešingos lyties „nematymo“ priežastys? Anot E. Laurinaičio, taip kartais atsitinka, jeigu trūko vyro pavyzdžio ankstyvesniu, paauglystės, laikotarpiu. Gali apimti baimė, kad atsiradus kitam žmogui reikės smarkiai keisti savo gyvenimą ir tai bus per sudėtinga. Iš moterų lūpų jis yra girdėjęs ir posakį: „Jau geriau savo virtuvėje suktis vienai, negu badytis užpakaliais su kažkuo svetimu.“ Prisilietimas prie vienas kito įvardijamas kaip „badymasis“ – ne švelnumas ar ryšio pojūtis!
Ne taip jau retai įsivaizduojama, kad orbitoje pasirodęs vyras iš mylimosios pareikalaus kardinalių pokyčių, daug ką jai teks daryti kitaip ir visiškai prisitaikyti. Dėl to ir žiūrima nepatikliai į visus, kurie vien savo buvimu grasina įprastai laisvei. Po tais išoriniam pasauliui atstatytais dygliais slypi ir baimė nuvilti vyrą, kuriam (o, siaube!) staiga paaiškės, kad kasdienybėje moteris atrodo visai kitaip negu išeiginę dieną. Buityje pasimato daug dalykų: nebėra dailios šukuosenos, makiažo, aukštakulnius pakeičia šlepetės, seksualią suknelę – chalatas ar patogūs drabužiai. O kur dar paprasti biologiniai veiksniai: kūno kvapas, garsai, judesiai, kuriuos viešumoje pasistengiate kaip nors pagražinti, pritaikyti prie standartų.
Moters baimė, kad ji bus atstumta, jei parodys savo neparadinį pavidalą, yra visos mūsų šeimos kultūros pasekmė.
Todėl ir neramu, kad jeigu į namus ateis vyras ir nuolat bus šalia, jau nepavyks atsipalaiduoti, visada reikės būti ne tik pasitempusiai, bet ir įsitempusiai. Skamba košmariškai. Žinoma, jeigu pamiršite, kad vyrui namie irgi norėsis atsipalaiduoti ir jis taip pat neatrodys „išeiginis“.
Moters baimė, kad ji bus atmesta ir gal net pamesta, jei parodys savo neparadinį pavidalą, yra visos mūsų šeimos kultūros pasekmė: Lietuvoje moteris dažnai tiesiog privalo būti graži. Nors iš tikrųjų ji yra visokia. Ir tas, su kuriuo ji apsisprendžia dalytis buitimi, turėtų būti toks, kad priimtų ją visokią. Šitaip renkantis išauga kriterijai.
Nebijokite pažaisti
Dar viena priežastis, dėl kurios moterys nesąmoningai iš savo aplinkos eliminuoja vyrus, gali slypėti ankstyvoje jaunystėje. Daug baimių ir įvairiausių savęs stabdymų kyla iš to, kad kažkada patys artimiausi, brangiausi žmonės kalė į galvas, kiek visokių baisybių moterims gali nutikti, jeigu jos su savo kūnu elgsis netinkamai. Ši informacija įrašoma į pasąmonę ir tapimas moterimi, pastojimas, galimas gimdymas suvokiamas kaip tėvų draudimų pažeidimas ar jų lūkesčių nepateisinimas.
Pastoti nenorima ne baiminantis realių fizinių skausmų, o todėl, kad „įsijungia“ vidiniai stabdžiai, trukdantys atsiverti moteriškumui. Nors tokie dalykai paprastai sąmoningai nesuvokiami, jie daro didelę įtaką moterų elgesiui. Vyrai joms ima tarsi nebeegzistuoti, tampa tiesiog draugais. Arba niekuo. O jeigu pamėgina prieiti per arti, virsta priešais, kuriuos reikia kaip nors sudoroti. Pažeminti, išjuokti, pasityčioti, atstumti... Sutikite, mes tai tikrai mokame.
Moterų psichologiją studijavęs autorius pabrėžia, kad kaupiant gyvenimišką patirtį labai svarbu išsiugdyti distanciją, pamėginti pažvelgti į save iš šalies ir šiek tiek lengviau žiūrėti į gyvenimą. Nevertinti kiekvieno žingsnio kaip galutinės investicijos, apsisprendimo „arba – arba“: „Lietuviškoje ir apskritai šiaurietiškoje kultūroje apsisprendimo svoris yra labai didelis, labai reikšmingas ir tada atsakomybė pasidaro vos pakeliama. Bet gal galima kartais truputį pažaisti, truputį lengviau pabandyti – gal kas išeis, gal nieko neišeis, bet dėl to nepradėsi plaukų rautis. Bandymai ir yra tas procesas, per kurį ko nors išmokstame.“
Nerimas dėl išvaizdos
Apie sunkumus susirasti antrąją pusę – ypač brandesniame amžiuje – kalba ir psichologė Edita Čekuolienė knygoje „Flirtas su rudeniu“. Ji teigia, kad vienas iš kliuvinių – savęs nuvertinimas: „Vyresni žmonės savo išvaizdą vertina gana kritiškai. Moterys dažnai atvirai liūdi dėl prarasto grožio. Vyras, apžiūrėjęs savo išretėjusią šukuoseną, greičiausiai tik numoja ranka, esą jam nesvarbu. Tačiau iš tiesų tokiame amžiuje visi nerimauja, kad atrodo prasčiau, turi mažiau už kitus jėgų ir sveikatos. O tai reiškia, kad tie „kiti“ turi daugiau galimybių susirasti porą. Amerikietė psichologė Sarah Hill įrodė, kad tiek vyrai, tiek moterys linkę pervertinti savo varžovus. Garbaus amžiaus vyrai, dalyvavę jos tyrime, buvo daug geresnės nuomonės apie bendraamžius nei apie save. Dar labiau jie klydo dėl to, kas patrauklu moterims: tie, kuriuos vyrai laikė simpatiškais, moterims atrodė neverti dėmesio. Moterys, vertindamos kitų moterų patrauklumą, darė tą pačią klaidą.“
Pasirodo, savo konkurentų pervertinimo priežastys slypi evoliuciniuose procesuose. Nuolatinis nerimas, kad esi prastesnis už kitus, verčia žmogų pasitempti, atskleisti savo privalumus. Pasistengti ne tik patraukti partnerio dėmesį, bet ir jį išlaikyti.
Ieškodami gyvenimo draugo, klaidų neišvengia nei vyrai, nei moterys. Pastarosios dažnai neperpranta, kada vyrai jas mergina turėdami rimtų ketinimų gyventi kartu, o kada tik dėl pramogos. Ir ta klaida gali daug kainuoti. Elgiantis lengvabūdiškai, rimtą partnerį galima prarasti jau pirmą vakarą. Arba neperpratus žmogaus susidėti su egoistu ir per jį netekti to, kas užgyventa.
Kaip pateikti save
Psichologė E. Čekuolienė pataria nesibaidyti virtualių pažinčių. Štai jos patarimai, kaip rašyti pažinčių skelbimą.
- Nurodykite amžių, ūgį, svorį, išsilavinimą, vaikų skaičių. Ieškant rimto gyvenimo palydovo, o ne bičiulio, su kuriuo tikimasi prasiblaškyti, pagrindinę informaciją apie save verta išdėstyti atvirai. Nereikia melagingai savęs gražinti, kad sudomintumėte kuo daugiau vyrų, – taip tik veltui švaistysite laiką.
- Nurodykite savo pomėgius. Juos reikėtų aprašyti trumpai, bet konkrečiai ir aiškiai. Pasakydamos, kad mėgstate gerą muziką, maistą ar keliones, nieko nepasakote. Tad verčiau nurodykite, kokią muziką laikote gera, kokiu maistu mėgaujatės, kur noriai keliaujate.
- Įvardykite, ko laukiate iš žmogaus, su kuriuo norite susipažinti. Pageidavimus geriau nurodyti konkrečiai. Moterys dažnai nori susipažinti su „rimtu, sąžiningu, negirtaujančiu vyru“. Bet ar kada teko sutikti vyrą, kuris tiesmukai išrėžtų: „Esu nerimtas, nesąžiningas, nenuoširdus ir mėgstu išgėrinėti.“? Verčiau pageidaukite konkrečių žinių apie vyro amžių, tautybę, gyvenamąją vietą.
- Įdėkite nuotrauką. Ji turėtų būti kokybiška, o atvaizdas jame aiškus. Ji gali atspindėti ir pomėgius (fotografija su katinu, šunimi ar šalia gėlyno). Galite patikrinti būsimo draugo humoro jausmą įdėdamos nuotrauką, kurioje esate komiškoje situacijoje. Geriausia pateikti kelias skirtingas nuotraukas, ne iš to paties pobūvio ar kelionės.
Kaip įvertinti pretendentą
- Įsitikinkite, ar įvaizdis atitinka originalą. Daugelis moterų, ieškančių rimto draugo internete, pirmiausia apžiūri pretendentų nuotraukas ir pagal jas renkasi, kam parašyti. Reikia būti atsargioms, nes originalas gali smarkiai skirtis nuo portreto. Dažnai dar nė nemačiusios savo išrinktojo moterys linkusios jį idealizuoti ir įsimylėti. Neretai tenka nusivilti, nes įvaizdis neatitinka tikrovės: lauki solidaus vyriškio sodriu balsu, o ateina plevėsa, falcetu tauškiantis paaugliškus niekus.
- Laikykitės santykių nuoseklumo. Pasimatymą skirkite tik pasikalbėjusios telefonu. Nėra garantijų, kad nuotraukoje tas, kuris atsiliepė į žinutę. Pakalbėjus telefonu daug aiškiau, ar norėtųsi bendrauti su tuo žmogumi. Jei taip, galima keliauti į pasimatymą. Paprastai jau per pirmąjį paaiškėja, ar tapsite pora, ar bičiuliais, ar daugiau nė nesusitiksite.
- Laikykitės pasimatymo etiketo. Aišku, kad pirmą kartą nedera susitikti vidury nakties ar užmiesčio miškelyje. Kavinėje sumokėti turėtų tas, kuris pakvietė, nebent susitartumėte kitaip. Pakviestos papietauti neturėtumėte naudotis situacija ir užsisakyti gurmaniškų pietų iš kelių patiekalų.
Parengta pagal Eugenijaus Laurinaičio knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio“ ir Editos Čekuolienės knygą „Flirtas su rudeniu“.
