Stresą dažnai „raminame“ maistu
Pastebėta, kad pandemijos metu Lietuvos gyventojai sunaudoja daugiau saldumynų, riebių produktų. Tai aiškinama kaip reakcija į užsitęsusią stresinę situaciją. Suvalgius cukraus turinčių produktų, smegenyse išsiskiria laimės hormonas dopaminas, todėl pajuntame energijos antplūdį ir net pakylėjimą.
Bet tik apie 20 – 30 minučių. Joms praėjus sugrįžta nuovargis, mieguistumas, neretai – ir alkio jausmas Labiau norisi ir riebaus maisto, nes jis irgi teikia pasitenkinimą.
Atliktas ne vienas tyrimas, kuris atskleidė sąsajas tarp to, ką valgai ir organizmo atsako į stresą keliančią situaciją. Jeigu valgiaraštyje vyrauja greitasis ar perdirbtas maistas, nerimo sutrikimų ir depresijos rizika žymiai išauga.
Tie, kurie maitinasi sveikai, pavyzdžiui, laikosi Viduržemio jūros dietos, šiems sutrikimams yra atsparesni. Ne viena studija patvirtino, kad valgant daug pilno grūdo produktų, pakankamai daržovių, vaisių, riebios žuvies ir alyvuogių aliejaus, smegenys aprūpinamos visomis reikalingomis pozityviai nuotaikai palaikyti medžiagomis.
Ar įmanoma išvengti emocinių „kalnelių“?
Svarbu ne tik ką valgai, bet ir kada, kokiais kiekiais, nes tai veikia cukraus lygį kraujyje. Jo, o kartu ir nuotaikos svyravimų išvengsite valgydami mažesnėmis porcijomis, daug baltymų turintį maistą, kas tris – keturias valandas.
Žinoma, tai nereiškia, kad turite nuolatos užkandžiauti, tačiau trys pagrindiniai valgymai per dieną ir du papildomi tarpuose, užkandžiui renkantis daržoves, vaisius, sėklas ar kitus sveikus produktus, padės išvengti emocinių „kalnelių“. Būtina vartoti pakankamai skysčių, nes dehidratacija yra papildomas stresą organizmui keliantis faktorius.
Be to, kai per mažai geriame, labiau traukia šlamštmaistis, toks kaip bulvių traškučiai ar greitųjų angliavandenių turintys užkandžiai, norisi kavos, alkoholio, gazuotų saldžių gėrimų. Visi jie pasižymi diuretiniu poveikiu, tad skysčių ima dar labiau trūkti.
Reikėtų iš anksto gerai apgalvoti, ką valgysime ir apsirūpinti sveiku maistu, kai laukia įtempta darbo diena, nustatyta, kad kai esame pavargę, labiau linkstame prie saldaus, riebaus ir perdirbto maisto. Jo suvalgius, jeigu įprastai vengiate, gali sutrikti virškinimas, o tada jausitės dar blogiau.
Nematomi, bet stropūs ląstelių sargai
Oksidacinis stresas – vienas didžiausių geros sveikatos priešų, kurį sukelia laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios susidaro organizme dėl aplinkos taršos, nesveikos mitybos, patiriamos įtampos, žalingų įpročių. Labai svarbu, kad kasdienėje mityboje netrūktų antioksidantų, padedančių kovoti su šiuo žalingu reiškiniu. Dalis jų yra sintetinami žmogaus organizme, o kitus gauname su maisto produktais. Antioksidantams priskiriami vitaminai C, E, mineralai selenas, manganas, cinkas, varis.
Daugiausiai natūralių antioksidantų yra augaliniame maiste – vaisiuose, uogose, daržovėse, ypač oranžinės spalvos, taip pat riešutuose, prieskoniuose – ciberžolėje, imbiere. Juos kaupia ir gyvūninės kilmės produktai, tačiau mažesniais kiekiais.
Rudenį ir visa tamsųjį metų periodu reikia nepamiršti, kad mums trūksta saulės ir tuo pačiu saulės vitamino – D3, todėl rekomenduojama valgyti juo gausių produktų ar vartoti papildų forma.. Vitamino D gausime valgydami lašišą, skumbrę, kiaušinius, kepenis. Normaliai psichologinei būklei ir nervų sistemai palaikyti reikalingi ir tam tikri B grupės vitaminai – B6, B12. Jų nepritrūks į valgiaraštį įtraukus riebias žuvis, žalias lapines daržoves, mėsą, kiaušinius, ankštinius, grūdus, pieną, sūrį.
Kai pritrūksta motyvacijos ir įkvėpimo
Pandemijos metu maitintis ne tik sveikai, bet ir įvairiai, kad gautume visų reikalingų medžiagų žymiai didesnis iššūkis. Ir dėl to, kad dėl karantino apribojimų ne visuomet įmanoma nusipirkti įprastų, pageidaujamų produktų. Ūkininkų turguose, parduotuvėse, vėlyvą rudenį mažėja jų užaugintų šviežių daržovių ir vaisių.
Pastebėta, kad kai slegia prislėgta nuotaika ar vargina nuolatinis nerimas, užsitęsus stresą keliančiai situacijai nesinori gaminti sudėtingesnių patiekalų ir daug laiko praleisti virtuvėje – tiesiog pritrūksta įkvėpimo, motyvacijos maitintis sveikai. Todėl valgiaraštį šiuo metu dažniau prireikia papildyti vitaminais ir mineralais, bioaktyviomis medžiagomis.
Maisto papilduose šios medžiagos yra koncentruotos, todėl tik viena tabletė gali papildyti mitybą trūkstamomis medžiagomis ir palaikyti tam tikrų organų, kūno sistemų veiklą. Svarbu pasirinkti kokybiškus ir geriausiai atitinkančius asmeninius poreikius. Maisto papildas „Neurozan“ dažnai vadinamas smegenų maistu, nes jame subalansuotos itin reikalingos medžiagos protinei veiklai, psichologinei ir nervų sistemos veiklai palaikyti.
Šiuos maisto papildus gamina Jungtinės Karalystės gamintojas „Vitabiotics“, pelnęs du prestižinius Karalienės apdovanojimus už inovacijas. Kompanijos produktų formulės sukurtos ekspertų, sudėtis paremta mokslo duomenimis ir tyrimais, o gamybos procese taikomi aukščiausi kokybės standartai.
Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
