„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nėščiųjų mityba vėstant orams: gydytoja dietologė pataria, kaip gauti naudingų medžiagų

Sužinojusios, kad laukiasi, vienos moterys nusprendžia kardinaliai pakeisti mitybą, maitintis tik sveikai ir subalansuotai, vartoti ekologiškus produktus. Kitos – atsigriebti ir palepinti save saldumynais, užkandžiais ir tuo maistu, kurio nesilaukdamos nevalgė, nes, pavyzdžiui, rūpinosi figūra, rašoma pranešime spaudai.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu / Fotolia nuotr.

Mityba yra vienas svarbiausių klausimų laukiantis, o rudenį ir artėjant žiemai jis tampa dar aktualesnis, nes prasideda ir įvairios peršalimo ligos – tuomet labai svarbu stiprinti imunitetą. Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė sako, kad svarbiausia – nepamesti galvos ir atsižvelgti į sezoniškumą.

„Pastojus tikrai nebūtina pradėti valgyti vien daržoves ir kruopas iš ekologinių turgelių ar visiškai atsisakyti mėgstamo ne tokio „sveiko“ maisto. Svarbiausia – laikytis sveikos mitybos principų, o tai reiškia – balansą.

Kartais žmonėms gali pritrūkti fantazijos, ką valgyti šaltuoju metų laiku, tačiau rudeninės daržovės, kurios išsilaiko ir žiemą, yra labai vertingos. Tai – moliūgai, porai, kopūstai, morkos, burokėliai, svogūnai, bulvės, kaliaropės, ropės, pastarnokai bei daugelis kitų daržovių, kuriose yra daug besilaukiančiai moteriai naudingų medžiagų. Taip pat galima rinktis raugintas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, kuriuose yra vitamino C bei probiotikų“, – sako Barbora Jarašūnė.

Pasak jos, vienas didžiausių mitų, neturintis jokio racionalaus pagrindo – siūlymas nėštumo ir žindymo metu vengti „didžiųjų“ alergenų: riešutų, pieno, kiaušinių, kviečių, jūros produktų, neva kad kūdikis nebūtų „įjautrintas“. Gydytojos dietologės teigimu, su nedidelėmis išimtimis būsima mama gali valgyti viską, ką vartojo iki pastojant.

Maitinimasis trimestrais

Besilaukiančios moters nėštumo periodas skirstomas trimestrais, todėl ir maitintis pravartu pagal juos. Iš karto po pastojimo moters energijos poreikis beveik nesikeičia. Pirmuosius tris mėnesius vieno kūdikio besilaukiančiai nėščiajai papildomų kalorijų iš esmės neprireikia. Vaisiui augant, antrajame trimestre papildomai reikia apie 340 kcal, o trečiajame – 450 kcal per parą. Kalbant vaizdžiau, 340 kcal atitiktų stiklinė (250 ml) kefyro ir pusantros vidutinio dydžio virtos bulvės (200 g). 450 kcal gautume suvalgę dvi riekes juodos duonos ir prinokusį avokadą.

Gydytojos B.Jarašūnės teigimu, nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Labiausiai padidėja B grupės ir A, E vitaminų, kalcio ir jodo dienos normos. Pagal tyrimų duomenis, nėščiosios Lietuvoje vartoja per mažai daržovių, grūdinių produktų, per daug baltymų bei gausių cukraus gaminių. Nustatyta, jog dažniausiai besilaukiančiųjų racione stokojama kalcio, geležies, cinko, vitaminų A, C ir D bei folio rūgšties.

Čia taip pat gali pasitarnauti sezoniniai maisto produktai, pavyzdžiui, briuseliniai kopūstai, kalafiorai, gausūs vitamino C ir folio rūgšties, o morkos, moliūgai, lapiniai kopūstai yra nepakeičiami vitamino A pirmtako beta-karoteno šaltiniai. Vienoje vidutinėje bulvėje – daugiau nei pusė reikalingos vitamino C normos, trečdalis vitamino B6, gausu kalio.

Nepamirškime ir vaisių: obuoliuose ir kriaušėse gausu antioksidantų bei ląstelienos, padėsiančios išvengti vidurių užkietėjimo, kuris dažnai vargina nėščiąsias. Persimonuose, kurie gali pasitarnauti kaip desertas, itin gausu vitamino C. Yra įrodymų, jog rudeninėse uogose – spanguolėse – esančios medžiagos gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų, kurių rizika nėštumo metu išauga.

Vida Press nuotr./Įvairios daržovės
Vida Press nuotr./Įvairios daržovės

Organizmo papildymas maisto medžiagomis

Jei sveika nėščioji renkasi kuo įvairesnius, šviežesnius ir maistingesnius produktus ir nėra išbraukusi iš raciono vienos ar kelių maisto produktų grupių (pvz., pieno ar gyvūninės kilmės produktų), padidėjusius poreikius tikrai gali patenkinti kasdienis parduotuvėse randamas maistas. Taip pat moteris turėtų nepamiršti vartoti žuvies (iki 300 gramų arba 2–3 porcijas per savaitę) ir linų sėmenų produktų. Atvėsus orams kartais užmirštama, jog žuvį lengva paruošti ne tik gamtoje, ant grotelių, bet ir namų virtuvėse.

„Kadangi apie folio rūgštį, vitaminą D, omega-3 rūgštis, atrodo, kalbama daug ir plačiai, noriu ypatingą dėmesį atkreipti į jodą. Tai – vaisiaus smegenų vystymuisi itin svarbus mikroelementas. Dėl to reikėtų tikslingai pastebėti, kad bet kuriuo metų laiku vartojamuose maisto produktuose jo būtų“, – priduria B.Jarašūnė.

Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl mūsų šalis pagal šį rodiklį priskiriama deficitiniam regionui. Siekiant patenkinti padidėjusį jodo poreikį, nėščiosioms patartina rinktis joduotą, o ne kitokią, pavyzdžiui, Himalajų, druską. Taip pat visais metų laikais parduotuvių lentynose randamus jūros kopūstus. Reguliariai vartoti įprastus maisto produktus, kuriuose taip pat yra jodo: kiaušinius, pieną, duoną, mėsą. Visgi svarbu įsidėmėti, kad jodas – lakus, todėl seniau įsigytoje, ilgiau pastovėjusioje druskos pakuotėje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Būtent dėl to joduotą druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariame inde.

Gydytojos dietologės B.Jarašūnės teigimu, besilaukiančiai moteriai taip pat kaip mityba svarbu ir gerti pakankamą kiekį vandens, ilgiau būti gryname ore, judėti ir neužmiršti mankštintis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“