Kodėl verta stebėti gliukozės kiekį kraujyje?
Cukrinis diabetas gali išsivystyti ir su amžiumi, todėl „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė pataria kiekvienam, net ir neturinčiam šios ligos rizikos, profilaktiškai pasitikrinti. Anot jos, geriausia gliukozės kiekį kraujyje stebėti ilgesnį laiką – apie porą savaičių.
„Tai gali padėti atpažinti prediabetą, kada gliukozės kiekis kraujyje yra šiek tiek aukštesnis nei norma. Iš šios ligos ilgainiui gali išsivystyti ir cukrinis diabetas. Priešinga situacija, jei kasdien gliukozės kiekis kraujyje yra žemesnis nei norma– nesiimant prevencijos, gali išsivystyti hipoglikemija, kai gliukozės kiekis staiga nukrenta iki labai žemo skaičiaus. Taigi, toks stebėjimas gali užkirsti kelią nelaukiamoms, pavojingoms ligoms“, – pasakoja J.Aleknienė.
Kaip stebime širdies ritmą, taip ir gliukozę
Vaistininkė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujų prietaisų, kurie lengvai pasitarnauja ne tik sergantiems cukriniu diabetu, bet ir visai sveikiems žmonėms. Pati cukriniu diabetu neserganti vaistininkė išbandė nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemą.
„Bėgdami žmonės prietaisų pagalba stebi savo širdies ritmą, kiti skaičiuoja per dieną surinktus žingsnius. Tik retas susimąsto, kad taip pat galima stebėti, kaip į valgomą maistą reaguoja mūsų organizmas. Tam irgi yra skirti inovatyvūs prietaisai, vadinami nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemomis. Prie rankos arba pilvo pritvirtintas jutiklis matuoja gliukozės kiekį, o visa informacija siųstuvu persiunčiama į telefoną arba kitą išmanųjį įrenginį, kuriame galima matyti visą informaciją apie gliukozės pokyčius“, – teigia J.Aleknienė.
Vaistininkės patirtis
Dešimt dienų prabuvusi su į ranką įvestu gliukozės kiekio matavimo aparatu vaistininkė sako, kad jau per pirmas dienas pamiršo jį turinti – ji galėjo drąsiai maudytis duše, vandens telkiniuose, laisvai judėti, sportuoti.
„Praėjus 24 valandoms jau galėjau telefono ekrane matyti, kaip po kiekvieno valgymo keičiasi gliukozės kiekis kraujyje. Pirmąkart jam pradėjus kilti patarčiau neišsigąsti. Tai yra normalus organizmo procesas. Praėjus kiek laiko skaičius nukrinta. Sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jei pernelyg pakilęs ar nukritęs gliukozės kiekis laikytųsi stabiliai“, – pasakoja J.Aleknienė.
Stebėjimas, kaip skirtingas maistas veikia mūsų organizmą, padėjo jai įsivertinti, kokius produktus reikėtų valgyti, kaip įmanoma, rečiau, o kurių išvis geriau atsisakyti.
„Šios dešimt dienų su gliukozės kiekio stebėjimo matuokliu privertė mane pačią ne kartą nusišypsoti. Visų pirma, nors ir mėgstu greitą maistą, jutau, kaip, stebint savo gliukozės kiekį kraujyje, atsiranda motyvacija rinktis sveikesnes maisto alternatyvas. Visgi įdomumo dėlei pabandžiau suvalgyti ir picos gabalėlį, kuris per visą šį laiką pralenkė visus mano gliukozės kiekio kraujyje rezultatus. Panaši situacija buvo suvalgius ir mangą, nuo kurio gliukozės kiekis užkilo labiau nei nuo deserto gabalėlio“, – šypsosi J.Aleknienė.
Ji primena, kad net ir stresas gali paskatinti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, kadangi tuo metu kepenys išskiria daugiau gliukozės, kad aprūpintų organizmą pakankamu energijos lygiu.
„Kartais būna sunku patikėti, kad visos ligos prasideda nuo ilgalaikio streso. Tačiau matant, kaip tam tikros situacijos gali sukelti gliukozės kiekio pokyčius, išties kyla nuostaba. Porą dienų patyriau daugiau streso ir tai iškart paveikė mano gliukozės kiekį kraujyje. Suvokiau, kaip smarkiai mūsų emocinė sveikata yra neatsiejama fizinės“, – pasakoja J.Aleknienė.
