Pernai pasirodė Amandos M. Brouwer ir Katie E. Mosack tyrimas, kuris siūlo kovoti su problema pakeitus požiūrį į tai, kaip mes matome save, o ne maistą. T. y. paprastai kalbame apie tai, kad turėtume sveikiau maitintis ar kodėl sveikas maistas yra naudingas, o tyrėjos rekomenduoja identifikuoti save kaip „sveikus valgytojus“.
Žmonės linkę elgtis taip, kas atitinka jų identitetą. Kokius mes save matome, taip ir elgiamės.
Kodėl tai turėtų būti veiksminga? Nes jau iš ankstesnių tyrimų buvo pastebėta, kad žmonės linkę elgtis taip, kas atitinka jų identitetą. Kokius mes save matome, taip ir elgiamės. Jei manome, kad esame komunikabilūs, tai ir bendraujame su žmonėmis, mums tai malonu. Lygiai taip pat jei manome, kad esame besimaitinantys sveikai, daugiau šansų, kad rinksimės sveikatai naudingesnį maistą.
Kad patvirtintų šią hipotezę, grupei žmonių mokslininkės pasiūlė nusiteikti kaip sveikiems valgytojams. Kitai grupei žmonių buvo tik suteikiama informacija apie sveiką mitybą. Tyrimo dalyvių amžius buvo 18–53 m.
Pirmiesiems buvo pasiūlyta atlikti tokią užduotį:
- susigalvoti šešis su maistu susijusius tikslus;
- transformuoti šiuos tikslus į veikimo frazes (tarkime, tikslą „valgyti daugiau daržovių“ paversti į „esu daržovių valgytojas“);
- įsivaizduoti save kaip tokio tipo žmogų;
- apgalvoti, ką reikėtų padaryti, kad su laiku taptum tokiu žmogumi.
Kaip parodė eksperimento rezultatai, po šešių savaičių žmonės, kurie save identifikavo kaip sveikus valgytojus, iš tiesų vartojo daugiau sveiko maisto, palyginti su ta grupe, kuri tik gavo žinių apie sveikos mitybos principus ir naudą ir sau formulavo tikslus tik kad turėtų sveikiau maitintis ar kad sveikas maistas yra geras.
Žinoma, tai nereiškia, kad pirmoji dalyvių grupė, kuri save identifikavo kaip sveikus valgytojus, tapo sveikuoliais. Tiesiog jie rinkosi sveikesnį maistą nei antroji grupė, pastarieji dažniau „paslysdavo“.
Taigi viskas ne taip ir sudėtinga – tiesiog turite performuluoti savo tikslus. Pradžioje galite susirašyti juos taip, kaip esate pratę: „valgysiu daugiau vaisių ir daržovių“, „vartosiu mažiau saldumynų“, „dažniau valgysiu žuvies“ ir pan., ir tuomet juos pakeiskite į „aš nevartoju saldumynų“, „esu žuvies valgytojas“, „esu daržovių valgytojas“ ir pan.
Kaip suprantate, suformuluoti turite aiškiai ir tuomet – veikti. Tik pasakyti / įvardyti, kad nuo šiol esate „sveikai besimaitinantis“, neužtenka.
Tai gana veiksmingas ir nemokamas būdas per trumpą laiką bent šiek tiek pakeisti savo mitybą.
Beje, tokį nusiteikimą, savęs indentifikavimą galima panaudoti ir kitiems tikslams siekti. Tarkime, nusiteikite, kad ne „darysite gerus darbus“, o esate „gerų darbų darytojas“; arba kad ne nuo šiol „mokysitės naujos kalbos“, o mokate tą kalbą. Reikia įsivaizduoti save teigiamai, projektuoti ateitį tarsi dabartį. Jei norite siekti tikslo, įsivaizduokite, tarsi jį būtumėte pasiekę ar bent jau esate siekimo procese (nors dar nieko nepradėjote).
Pozityvus mąstymas nuteikia, kad tikrai gali pasisekti. Žinoma, siekiai turi būti realistiški – įgyvendinami per tam tikrą laiką. Visa tai apsaugos nuo nesėkmės ir galimo nusivylimo.
