Tai konferencijoje „Demografija Lietuvos perinatologijoje: gimimų medicininių duomenų registravimui – 20 metų“ pristatė Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro direktorė prof. Gražina Drąsutienė.
Šiandien skamba neįtikėtinai, tačiau 1934 metais Lietuvoje gimė apie 60 tūkst. naujagimių. Dauguma jų kaimuose: šalies miestams teko tik 15 proc. naujagimių. Absoliuti jų dauguma gimdavo santuokoje.
Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje gimstamumas tolydžio mažėjo, nors naujagimių mirtingumo kreivės poslinkiai buvo tik teigiami. Pagal šį rodiklį esame tarp ES šalių lyderių.
Nėštumus atideda vis vėlesniam laikui
2014 metų duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 27 872 gimdymai, gimė daugiau nei 30 tūkst. naujagimių.
Mažėjant gimdymų skaičiui, gimdyvių ir nėščiųjų amžius kopė į viršų. Pavyzdžiui, 1995 metais gimdyvių amžiaus vidurkis siekė 25,8 metus, o 2014-aisiais jis priartėjo prie 29 metų ribos – 28,8 metai.
„Aiškiai daugėja moterų, kurios gimdo būdamos vyresnės nei 30 metų – 43,3 proc. Dvigubai padaugėjo gimdyvių, kurių amžius siekia 40 ir daugiau metų. Tuo metu 20–24 metų amžiaus grupėje gimdyvių skaičius susitraukė net tris kartus. Tik pasibaigus vaikystei, sukakus 18 metų, gimdyvių skaičius sumažėjo beveik 4 kartus“, – pastarųjų dviejų dešimtmečių demografinius rezultatus apžvelgė G.Drąsutienė.
Vėlėjančių gimdymų aspektu visiškai atitinkame Vakarų Europos tendencijas, kur didžiausią skaičių gimdyvių sudaro 25–35 metų moterys.
Vėlyvesnį gimdymų amžių lemia mažas moterų mirtingumas, pasikeitusi jų socialinė padėtis, ilgai trunkančios studijos, karjeros siekis, finansiniai iššūkiai ir t.t.
Nėštumo metu rūko 5 proc. lietuvių
Nėščiosios organizmo vidiniai veiksniai – bendrosios nėščiųjų ligos, medžiagų apykaitos ypatumai, gyvenimo būdas – stipriai lemia būsimo naujagimio sveikatą. Natūralu, kad nėštumus planuojant vėlyvesniame amžiuje didėja įvairių moters ligų bagažas.
Vaisius, besivystydamas motinos įsčiose, paveldi motinos ir tėvo genetinės informacijos dalį.
Vaisiaus sveikatą lemia daugelis motinos ir tėvo veiksnių, be to, didelę įtaką turi aplinkos ir išorės faktoriai: nėščiosios amžius, žalingi įpročiai, mityba, fizinis aktyvumas, akušerinė ir gyvenimo anamnezė, nėščiųjų ligos ir bendrosios ligos.
Tyrimai rodo, kad daugelyje Europos šalių daugiau nei 40 proc. moterų rūkė nėštumo metu.
„Tyrimai rodo, kad daugelyje Europos šalių daugiau nei 40 proc. moterų rūkė nėštumo metu. Tai susiję su susiformavusiu įpročiu iki nėštumo. Lietuvoje šis skaičius mažesnis – tik 5 proc. Tačiau Šiaurės Airijoje rūko apie 15 proc., Prancūzijoje – 17 proc., Škotijoje – 19 proc. nėščiųjų“, – reziumavo G.Drąsutienė.
Daugėja sunkiasvorių naujagimių
Visavertė mityba nėštumo laikotarpiu turi įtakos ir motinos, ir vaisiaus sveikatai. Motinos mitybos sutrikimai keičia jos organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali išprovokuoti placentos funkcijos nepakankamumą, vaisiaus hipoksiją – patologinę būklę, kai į vaisiaus kraujo apytaką patenka mažai deguonies ar jos visai nepatenka.
Per gausus maitinimasis, kai vartojama daug angliavandenių ar greito maisto, yra nepalankus motinai ir vaisiaus organizmui.
„Nemažai moterų nutunka nėštumo metu, jų vaisius būna didesnis, gimdymo periodas ilgesnis, pasitaiko daugiau komplikacijų nėštumo ir gimdymo metu: gestacinis diabetas, hipertenzija, Cezario pjūvio operacijos tikimybė, pooperacinės komplikacijos“, – aiškino G.Drąsutienė.
Net ir normalaus nėštumo metu moteris priauga 4–6 kg pasyviosios kūno masės – riebalingo audinio.
Pastaruoju metu JAV, Vakarų Europos ir net Azijos šalyse gausėja nutukusių jaunų žmonių. Tuo metu Lietuvoje jaunos moterys yra lieknesnės nei jų motinos. Ši tendencija susijusi su žiniasklaidoje propaguojamu itin lieso kūno kultu.
„Tačiau pastaraisiais metais ir Lietuvos merginų kūno masės indeksas didėja. Net ir normalaus nėštumo metu moteris priauga 4–6 kg pasyviosios kūno masės – riebalingo audinio. Neretai net po gimdymo moteris nesugeba sumažinti svorio“, – konstatavo G.Drąsutienė.
Lietuvoje 15–16 moterų iš 100 pagimdo vaikus, kurių kūno masė 4000 g ir daugiau.
Nėščiųjų sveikata – geryn
Galima pasidžiaugti, kad per pastaruosius 20 metų į gerą pusę keitėsi nėščiųjų ligos. Pavyzdžiui, 2014 metais net 64 proc. Lietuvos nėščiųjų nesirgo bendrosiomis ligomis, kai prieš du dešimtmečius tokių moterų buvo tik apie 40 proc. Analogiškos tendencijos stebimos ir vertinant nėščiųjų patologiją per 20 metų.
Lietuvos nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sumažėjo net triskart. Moterys sėkmingai gimdo po inkstų ir net kepenų transplantacijų.
Tačiau specialistai pastebi, kad ne tik cukrinio diabeto apskritai, bet ir nėščiųjų diabeto atvejų skaičius pasaulyje auga. Lietuva – ne išimtis.
Stebint nėščiųjų sveikatą, per pastaruosius 20 metų labiausiai išaugo būtent gestacinio diabeto atvejų skaičius. Tiesa, įtakos tam turi ne tiek prastėjanti nėščiųjų sveikata, kiek vis dažniau moterims atliekamas gliukozės toleravimo testas.
Priešlaikinių gimdymų skaičius Lietuvoje nekinta ir sudaro apie 5 proc.
1995–2014 metais Lietuvoje iš viso mirė 67 nėščiosios.
