Placebas veikia dėl to, kad žmogus mano, jog jis veikia. Kartais to pakanka. Placebo efektas iš tikrųjų yra veiksmingas – kartais tai padeda sumažinti skausmą, nerimą ir depresiją. Iš tiesų, susirgimų, kuriuos galima saugiai gydyti placebu, sąrašą būtų galima ir plėsti, tačiau įprastai garsiai apie tai nekalbama, nes visi pacientai nori tikrų vaistų.
Australijos mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kiek medikų skiria placebą savo pacientams. Paaiškėjo, kad pasyvųjį placebą (vaistus, kurie neturi absoliučiai jokio poveikio) savo pacientams bent kartą skyrė 39 % iš 130 apklaustų medikų. Nedaug? Aktyvų placebą (vaistus, kurie neveikia susirgimo, kuriuo skundžiasi pacientas) bent kartą yra skyrę net 75 % apklaustų gydytojų!
Aktyvus placebas iš tiesų nėra toks jau nekaltas dalykas, nes tai – tikri vaistai, naudojami ne pagal paskirtį. Dažniausiai tai – antibiotikai (šiuo atveju naudojami gripui ar kitiems virusiniams susirgimams gydyti), vitaminai ir maisto papildai, įvairūs kremai. Jie gali turėtų šalutinį poveikį. Gerai tai, kad gydytojai nemeluoja savo pacientams – jie visuomet pasako, ką skiria. Bent kartą per mėnesį aktyvaus placebo savo pacientams skiria net 40 % apklaustų gydytojų.
Manote, kad tai – tik Australijos gydytojų darbo metodai? Tikrai ne. Panašūs tyrimai buvo atlikti ir kitose šalyse – JAV placebą bent kartą skyrė 50 % gydytojų, Vokietijoje – 88 %, Jungtinėje Karalystėje – 97 % apklaustų medikų. Į šiuos skaičius, beje, nereikėtų žiūrėti per daug rimtai, nes viskas priklauso nuo to, kurie gydytojai yra apklausiami – žinoma, kuo vyresnis gydytojas, tuo daugiau laiko jis turėjo kam nors skirti placebo. Viskas priklauso ir nuo srities, kurioje dirbama. Tiesiog žinokite, kad placebas nėra retas.
Šie tyrimai neatskleidžia kažko labai blogo. Placebas kai kuriais atvejais veikia, kartais jo reikalauja pacientai. Tai, kad jį skiria gydytojai, leidžia medikams sekti ligos progresą ir kaip veikia skirti vaistai.