Suprasti akimirksniu
- Vaikų ligoninė per metus sulaukia 1-3 kūdikių, patyrusių sukrėsto kūdikio sindromą
- Pagrindinės vaikų mirčių priežastys – eismo įvykiai, savižudybės, paskendimai
- Medikai įsitikinę, kad daugelis nelaimių įvyksta dėl nepriežiūros
- Nauja tendencija – apsinuodijimai narkotikais
Tėvai iš karto nesupranta, kas atsitiko
Vaikų ligoninė per metus sulaukia 1-3 kūdikių, patyrusių sukrėsto kūdikio sindromą. Ši trauma gaunama, kai kūdikis paimamas ant rankų ir labai stipriai papurtomas.
Kūdikio galva yra santykinai didelė ir sunki, o sprando raumenys – dar silpni, kad ją išlaikytų. Todėl purtant trapios, gležnos, vandeningos vaiko smegenys traumuojamos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus. Išorinių traumos požymių paprastai nėra, nebent mėlynės tose vietose, už kurių kūdikis buvo laikomas – pečių, krūtinės srityje.
„Paprastai jokio ryšio tarp socialumo ir asocialumo, tarp tvarkingų ir netvarkingų šeimų nėra. Visais atvejais, kai įtariame tyčinį sužalojimą, arba net tais atvejais, kai įtariame netyčinį sužalojimą, bet jis yra sunkus, pranešame teisėsaugos institucijoms ir vaikų teisių apsaugos tarnyboms. Man pačiam teko dalyvauti dviejuose teisminiuose procesuose – jie tęsėsi apie dvejus metus. Vienu atveju dėl sunkaus vaiko sužalojimo kaltinta mama, kitu atveju – tėtis.
Buvo vienas atvejis, kai kūdikis pas mus pateko dėl pilvo sumušimo – matėme ant kūno įvairaus senumo mėlynių, o po dviejų savaičių vėl atsidūrė ligoninėje dėl sukrėsto kūdikio sindromo.
Paprastai šie kūdikiai pirmiausiai pakliūna į reanimaciją dėl neaiškios kilmės sąmonės sutrikimo ir tik atlikus tyrimus paaiškėja šios būklės priežastis. Tėvai aplinkybes pasakoja miglotai – lyg kūdikis buvo su aukle, lyg su seneliais, dar su kažkuo. Jeigu trauma atsiranda dėl kritimo, tėvai labai aiškiai įvardija, kada jis krito, iš kur, kaip. Ir jų pasakojimas paprastai sutampa su gautais tyrimų rezultatais. O šiuo atveju kyla labai daug neaiškumų“, – pasakojo medikas.
Pavojingas net kūdikio mėtymas į orą
Pasak R.Raugalo, sukrėsto kūdikio sindromas – pati sunkiausia smegenų trauma, paliekanti kraupius liekamuosius reiškinius, jeigu vaikas apskritai išgyvena: raidos sutrikimai, celebrinis paralyžius, epilepsija, regos sutrikimai. Atsiradusios kraujosruvos smegenyse labai mažos, todėl jų neįmanoma pašalinti chirurgiškai, be to, jų būna daug.
„Paprastai šie vaikai gana ilgai būna komoje ir išeitys labai plataus spektro – nuo švelnių iki dramatiškų. Mes matome šiuos vaikus ir vėliau. Jie atvyksta neurologo konsultacijoms, traukulinio gydymo korekcijai, pas raidos specialistus. Vaizdas – spaudžiantis ašaras. Beje, šioms pasekmėms gauti užtenka kur kas silpnesnio sukrėtimo nei tėvai mano. Tėvai tiesiog neįvertina savo jėgos: vienas dalykas – papurtyti septynmetį, visai kas kita – kūdikį.
Į neurochirurginį skyrių kasmet patenka vaikai ir dėl kitų galvos traumų. Didžiausią jų dalį sudaro nelaimingi autoįvykiai, taip pat pasitaiko bandymų nusižudyti, kai krentama iš aukščio.
Deja, pasitaiko ir netyčinių atvejų, kai bandoma gaivinti užspringusį vaiką purtant už kojų. Gali pakenkti ir vadinamosios dinaminės mankštos ir netgi kūdikio mėtymas į orą. Kelių mėnesių vaikas juoku gali reaguoti ne tik į džiaugsmą, bet ir į gąsdinančią situaciją. O pasekmės – sunki trauma, paliekanti sužalojimus, raidos, regos sutrikimus, epilepsiją“, – įspėjo neurochirurgas.
Apie 20-30 kūdikių per metus gydoma su galvos traumomis, gautomis nukritus nuo vystymo stalo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai ant vaiko užkrenta stambūs daiktai – spintos, spintelės ir pan.
Tarp paauglių vyrauja savižudybės, maži vaikai skęsta
Pasak Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovės dr. Virginijos Žilinskaitės, beveik 50 proc. vaikų mirčių įvyksta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų miršta ligoninėje mažiau nei 20 proc. – daugeliu atveju jie tiesiog nespėja į ją patekti, miršta įvykio vietoje. Pagrindinės nelaimių priežastys – eismo įvykiai, savižudybės, paskendimai.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, mes pirmaujame pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų atsitikimų – šimtui tūkstančiui vaikų Lietuvoje tenka 118 atvejų, Europoje – 37 atvejai.
„Savižudybės daugiau būdingos paaugliams, tarp vaikų iki 10 metų vyrauja paskendimai. Kodėl taip vyksta? Gal vaikai nelabai prižiūrimi? Pas mus prie namų nėra tiek baseinų, į kuriuos jie galėtų įkristi, bet yra labai daug atvirų telkinių, kuriuose jie maudosi vieni. Taigi vaikų nepriežiūros atvejų pakankamai daug“, – svarstė medikė.
Pagal vaikų savižudybių skaičių Lietuva taip pat pirmauja Europoje. Kasmet pasaulį palieka viena klasė – apie 25 vaikus. Medikų, kurie gelbėja nusižudyti bandžiusius vaikus, teigimu, 80-90 proc. atvejų – tai bandymas atkreipti į save dėmesį, tokiu drastišku būdu pasakyti, kad yra blogai, o ne tikras ketinimas atimti sau gyvybę.
Pasak V.Žilinskaitės, dar viena didelė problema – mažų vaikų apsinuodijimai buitine chemija ir medikamentais, kurie ypač būna prieinami, kai vaikai vieši pas senelius. Jos manymu, tai akivaizdūs vaiko nepriežiūros atvejai, kai suaugusieji nepagalvoja apie savo vaikams saugią aplinką.
Pastaruoju metu medikai vis dažniau kalba apie narkotikų vartojimo problemą. Jų manymu, tai susiję su tuo, kad tiek alkoholis, tiek narkotikai vaikams pakankamai prieinami.
„Tai ir yra problema. Narkotikų asortimentas gausėja, pradedami vartoti nauji mišiniai ir vos spėji susigaudyti, kiek preparatų ateina į slaptą rinką, o pripratimas prie jų labai greitas. Įdomiausia, kad tėvams būna didžiulis šokas, kad jų vaikas perdozavo, o vaikas paprastai jau turi vartojimo stažą. Tėvai labai vėlai pastebi, kad jų vaikas vartoja narkotikus, dažnai įsivaizduoja, kad tai įvykti su jų vaiku negalėjo“, – svarstė V.Žilinskaitė.
Traumos, kurias vaikai patiria dėl tėvų nepriežiūros
Ortopedas traumatologas Dainius Geležauskas taip pat pasidalino keista tendencija, kad pastaruoju metu labai padaugėjo vaikų nudegimų.
Nors nuo nudegimų labai mažai vaikų mirčių, Lietuvoje šis rodiklis yra vienas mažiausių pasaulyje (0,2 proc.), jie palieka pasekmes visam gyvenimui – randus, žymes ir kartais funkcinius sutrikimus.
„Gydyti vaiką, kuris nudegęs daugiau negu 50 proc. odos, yra tikras iššūkis. Turime ir dabar sunkų ligonį – penkiametį vaiką, nusideginusį degiu skysčiu gamtoje. Jis nudegęs 55 proc. odos, antras nudegimo laipsnis, labai gilių žaizdų nematome, bet dar reikia atlikti papildomų tyrimų. Jo būklė sunki, bet šiuo metu stabilizuota.
90 proc. nudegimų – nusiplikymai. Per metus tenka sulaukti apie 20 tėvų apiplikytų kūdikių. Jie neturėtų patirti tokios traumos – tai vaiko nepriežiūra, būna ir smurto, bet tai įrodyti sunku, nebent kai tėvai neadekvačiai reaguoja į traumą. Tuomet pranešame apie įvykį socialinėms tarnyboms.
Labiausiai nudegęs kūdikis, kurį man teko gydyti, turėjo 35 proc. odos nudegimą. Jam buvo keturios savaitės. Jis buvo įkritęs į vonelę, kurioje maudomas. Tėvai turi žinoti: šiltas vanduo suaugusiems gali būti pavojingas kūdikiui, kadangi jo oda 2,5 karto plonesnė. 3-4 sekundžių sąlytis su 60 laipsnių temperatūros vandeniu jau sukels nudegimą“, – pasakojo medikas.
