Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neteikti sveikatos priežiūros paslaugų mažose gyvenvietėse – diskriminacija

Sveikatos reikalų komitetas spaudai pranešė, kad į jį kreipėsi Vakarų regiono privačių gydymo įstaigų asociacija (toliau – asociacija), atkreipdama dėmesį į aktualią pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mažesnėse gyvenvietėse reglamentavimo problemą. Reaguodamas į keliamus klausimus, trečiadienį komitetas asociacijos kreipimąsi svarstė posėdyje.
Ligoninėje
Ligoninėje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Asociacijos atstovai pažymėjo, kad minėtu nutarimu numatyta pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne mažiau kaip 900 gyventojų turinčiose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Asociacijos nuomone, minėtas punktas nenustato objektyvaus ir teisingo teisinio reglamentavimo – nurodytas kriterijus yra diskriminacinio pobūdžio šiuo metu tinkamai veikiančių, tačiau neturinčių 900 gyventojų, privačių ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu, be to, privatūs šeimos medicinos centrai iš anksto nebuvo informuoti apie tokį teisinio reglamentavimo pokytį.

Minėtu nutarimu numatyta pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne mažiau kaip 900 gyventojų turinčiose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.

Komiteto posėdyje atkreiptas dėmesys ne tik į galimai diskriminacinio pobūdžio reguliavimo tvarką, bet ir į tai, su kokiomis problemomis susidurtų mažesnių gyvenviečių gyventojai, norėdami gauti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, komiteto nariai pažymėjo, kad nors galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus nustatyti iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus, vertintina šios nuostatos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai konstitucinei doktrinai. Suabejota, ar Vyriausybės patvirtintas Kriterijų sąrašas laikytinas tinkama teisinio reguliavimo priemone.

Komiteto nuomone, įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais turi būti apibrėžta PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis: nurodyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš šio draudimo lėšų bei sąlygos, kurias turi atitikti konkreti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siekianti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.

Atsižvelgus į šiuos  argumentus nuspręsta siūlyti Vyriausybei įvertinti, ar minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus, o kartu ir teisinės valstybės bei valdžių padalijimo principus, t. y., ar iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, o ne įstatymu. Taip pat, įvertinus galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą pagal Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną, apsvarstyti galimybę inicijuoti atitinkamų minėto įstatymo nuostatų pakeitimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos