Kaip rašoma everydayhealth.com, stresas gali turėti didelę įtaką jūsų sveikatai, o tai gali paveikti ir odą. Ekspertai teigia, kad dėl streso gali paūmėti tokios ligos kaip egzema ir psoriazė, atsirasti spuogų, įvairių bėrimų.
„Jūsų nuotaika gali turėti įtakos jūsų odai, o oda – jūsų nuotaikai“, – sako Niujorke dirbanti sertifikuota dermatologė ir medicinos mokslų daktarė Doris Day.
Iš kitos pusės, odos priežiūra gali būti naudinga mūsų savijautai. Tinkamai sudėliota odos priežiūros rutina gali padėti ugdyti sąmoningumą, pagerinti nuotaiką ir parodyti meilę sau patiems – kartais būtent tada, kai to labiausiai reikia.
Štai kokią įtaką odai daro nuotaika.
Dėl streso gali būti sunkiau kontroliuoti egzemą, rožinę ir kitas odos ligas
Kai jaučiate įtampą, jūsų organizme išsiskiria hormonas kortizolis, kuris sukelia reakciją „kovok arba bėk“. Klivlando klinikoje teigiama, kad kortizolis gali suteikti mums energijos dienos metu, tačiau jis taip pat yra susijęs su nemaloniais šalutiniais poveikiais.
Pavyzdžiui, odos atžvilgiu tai reiškia prastą žaizdų gijimą ir odos uždegiminių būsenų pablogėjimą, sako Niujorke esančios Mount Sinai ligoninės dermatologijos klinikinių tyrimų direktorius daktaras Joshua Zeichneris.
„Žinome, kad stresas neigiamai veikia odą, – sako J.Zeichneris. – Smegenyse padidėja hormono, vadinamo CRH, gamyba. Šis hormonas nurodo antinksčiams gaminti papildomą kortizolio kiekį ir taip paruošti organizmą „bėgimui arba kovai.“ J.Zeichneris sako, kad CRH jungiasi su mūsų riebalų liaukomis, didina riebalų gamybą, o papildomi riebalai gali prisidėti prie odos bėrimų.
Pavyzdžiui, vieno nedidelio tyrimo metu nustatyta, kad blogesnė aknės būsena buvo susijusi su didesniu streso lygiu. Kitame tyrime, paskelbtame 2017 m. žurnale „Clinical, Cosmetic, and Investigational Dermatology“, nustatyta, kad didesnis dvidešimtmečių medicinos studenčių streso lygis taip pat buvo susijęs su aknės sunkumu.
Egzema gali sukelti tokius simptomus kaip sausa, niežtinti ir jautri oda, teigia Nacionalinė egzemos asociacija. Asociacija taip pat tvirtina, kad nerimas ir stresas dažniausiai sukelia egzemos paūmėjimą (kuris, kaip nurodo organizacija, gali sukelti dar daugiau nerimo ir streso).
Kas tiksliai vyksta? Fiziologinė organizmo reakcija į stresą užtvindo mus hormonais adrenalinu ir kortizoliu, kurie galiausiai gali sukelti uždegimą ir slopinti imuninę sistemą, aiškina asociacija.
Stresas yra kasdienio gyvenimo dalis ir, žinoma, neišvengiamas. Todėl verta paminėti, kad tikslas yra ne pašalinti visą stresą, bet išmokti jį produktyviai valdyti, kad netaptų nekontroliuojamas.
Kita dažna odos liga – rožinė. Jai būdingas veido paraudimas ir uždegimas. Ši liga taip pat gali paūmėti dėl streso, pažymi Klivlando klinika. Pasak Nacionalinės rožinės draugijos, tam tikri peptidai, kuriuos nervų sistema išskiria reaguodama į stresą, gali sukelti uždegimą ir praplėsti kraujagysles, todėl atsiranda raudonis. Ankstesnė draugijos apklausa parodė, kad du trečdaliai teigė, jog streso valdymas (reakcijos į stresą keitimas gyvenime) padeda sumažinti simptomų paūmėjimus.
Amerikos psichologų asociacijos (APA) duomenimis, dėl streso gali paūmėti ir kitos ligos, pavyzdžiui, psoriazė, niežulys ir dilgėlinė.
Kadangi stresas turi įtakos imuninei sistemai, jis yra žinomas psoriazės, kuri yra autoimuninė liga (kai dėl pernelyg aktyvios imuninės sistemos organizmas klaidingai atakuoja savo audinius), sukėlėjas.
Stresas, nerimas ir niežulys turi bendrus nervų sistemos kelius, ir vienas jų gali sukelti kitą, kaip nustatyta 2018 m. balandžio mėn. žurnale Neuroscience and Biobehavioral Reivews atlikto tyrimo metu.
Kai dėl streso jūsų organizmas įsijungia į režimą „kovok arba bėk“, išsiskiria histaminai, todėl kai kuriems žmonėms atsiranda dilgėlinė, aiškina Amerikos streso institutas.
Niujorke sertifikuota dermatologė, knygos „Skin Rules“ autorė, medicinos mokslų daktarė Debra Jaliman rekomenduoja savo pacientams stengtis valdyti stresą, kad jis nepasireikštų odoje. Mėgstamiausi jos pasiūlymai: raminanti muzika, šilta vonia arba masažas.
Nerimas gali išprovokuoti odos draskymą, krapštymą
Kai kurie žmonės, norėdami įveikti nerimo jausmą, kenkia savo odai ją draskydami, krapštydami ir pan. Pasak „Mental Health America“, lėtinis odos draskymas yra į kūną orientuotas pasikartojantis elgesys, susijęs su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
Dr. Anna Chacon, Majamyje dirbanti sertifikuota dermatologė ir „MyPsoriasisTeam“ kūrėja, sako, kad dažnai mato nerimą jaučiančius pacientus, kurie traukia plaukus ar čiupinėja odą.
Dėl odos draskymo gali atsirasti žaizdų arba atsiverti senos, kilti infekcija, pažymi Klivlando klinika. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, sveiki įpročiai, pavyzdžiui, fiziniai pratimai ir sąmoningumas, gali padėti žmogui suvaldyti nerimą.
Kaip depresija gali paveikti odą?
Pasak Mayo klinikos, kasdieniai įpročiai, tokie kaip sveika mityba ir kokybiškas miegas padeda odai išlikti sveikai. Tačiau depresija sergantiems žmonėms gali būti sunku sveikai maitintis ar pakankamai miegoti, teigia Mayo klinika ir Miego fondas
Depresija yra rimta psichikos liga, kurios vienas iš aspektų gali būti mažesnis noras rūpintis savimi, kad oda ir kūnas būtų sveiki.
Jei jaučiate depresijos simptomus, gydymas gali pagerinti nuotaiką, miegą, padėti susigrąžinti susidomėjimą mėgstama veikla, suteikti energijos. Pagerėjus šiems gyvenimo aspektams, galite jaustis labiau motyvuoti rūpintis savimi, įskaitant mankštą, sveiką mitybą ir gerą odos priežiūrą. Jei manote, kad jus ar jūsų artimąjį kamuoja depresija, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.
Raukymasis sukelia raukšles
Nesupraskite to kaip pasiūlymo pamiršti emocijas, bet verta žinoti, kad pykčio išraiška, kai susiraukiate, gali pakenkti jūsų odai. „Nuolatinis raukymasis sukuria raukšles, kurios įsirėžia į kaktą“, – sako A.Chacon.
Kaip pažymi Klivlando klinika, dėl mažų raumenų susitraukimų, kurie atsiranda, kai susiraukiame, ant kaktos, tarp antakių ir aplink akių kampučius atsiranda raukšlės. Laikui bėgant šios linijos tampa raukšlėmis.
D.Day rekomenduoja išmokyti save šypsotis arba sąmoningai „įjungti“ atsipalaidavusio veido būseną. „Tuomet jūs tarsi skatinsite emocijas, kurios padės jūsų odai geriau atrodyti ir senti“, – sako ji.
Teigiamos emocijos sušvelnina neigiamą streso poveikį odai
APA duomenimis, per pastaruosius porą dešimtmečių vis daugiau dermatologų ėmė pastebėti ryšį tarp psichikos sveikatos ir odos sveikatos.
Tyrimas rodo, kad stresas yra vienas iš svarbių šio ryšio veiksnių ir kodėl prasta ar bloga psichikos sveikata gali sukelti problemų, kurios pasireiškia odoje.
Taigi būtų logiška, kad rami arba teigiama psichinė būsena užkirstų kelią tam, kaip stresas paveikia odą.
Galbūt taip yra dėl padidėjusio tam tikrų hormonų, susijusių su teigiama nuotaika, pavyzdžiui, dopamino ir serotonino, kiekio, sako J.Zeichneris. Šie hormonai reguliuoja nuotaiką ir palaiko ramybę, stabilumą ir laimę, teigia J.Zeichneris ir Klivlando klinika.
Tačiau nėra daug konkrečių įrodymų, kodėl teigiama nuotaika gerina odos sveikatą, išskyrus tai, kad stresas (teigiamos nuotaikos priešingybė) turi neigiamą poveikį odai.
„Nors mums reikia ilgalaikių tyrimų, kad galėtume įvertinti, ar laimingi žmonės sensta geriau nei tie, kurie pyksta ar patiria stresą, aš tikrai skatinu savo pacientus daryti viską, ką jie gali, kad atsipalaiduotų ir būtų geros nuotaikos“, – sako J.Zeichneris.
