Viena pavojingiausių odos būklių žiemą, pasak gydytojos, yra nušalimai: „Tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, sukeliantis kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka audinių mityba“. Ji pasakoja, kad nušalimai gali būti paviršiniai, kai pažeidžiama tik oda, arba gilūs, kai pažeidžiami ir po oda esantys audiniai (minkštieji audiniai, raumenys ir kt.).
Audinių pažeidimo apimtis priklauso nuo daugelio veiksnių: aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo, šaltyje praleisto laiko, dėvėtos aprangos ir kitų veiksnių. „Dažniausiai nušąla tokios kūno vietos kaip skruostai, nosis, ausys, smakras, rankų ir kojų pirštai“, – pastebi A.Malevič ir patikina, kad nušalusias kūno vietas išsaugosite tik laiku suteikę pirmąją pagalbą.
Pagal odos pažeidimo gylį nušalimai gali būti keturių laipsnių.
„Pirmojo laipsnio nušalimas – paviršinis odos pažeidimas dėl grįžtamo kraujotakos sutrikimo. Esant tokiam nušalimui, sumažėja odos jautrumas, atsiranda dilgčiojimas, niežulys.
Nušalusi oda iš pradžių pabąla, o sušildyta pasidaro tamsiai raudona, paburksta. Po tokio nušalimo skausmas paprastai praeina per kelias dienas, bet ir pasveikus pažeista kūno dalis kurį laiką būna jautri šalčiui, o po kelių savaičių oda gali pradėti luptis“, – paaiškina gydytoja.
Anot jos, antrojo laipsnio nušalimas – paviršinis odos pažeidimas, dėl kurio iškart jaučiamas skausmas, o kiti simptomai yra tokie patys, kaip ir esant pirmojo laipsnio nušalimui.
Dažniausiai nušąla tokios kūno vietos kaip skruostai, nosis, ausys, smakras, rankų ir kojų pirštai.
„Pažeistoje vietoje oda būna melsvai raudonos spalvos, o atšildžius atsiranda pūslės, prisipildžiusios drumsto gelsvo ar balsvo skysčio. Tokiu atveju oda atsistato maždaug per 2–3 savaites, tačiau ir sugijus lieka ilgalaikis odos nejautrumas, nemalonus maudžiantis skausmas, tirpimas“ , – sako medikė.
Gilesni odos pažeidimai dėl žemos temperatūros poveikio skirstomi į trečiojo ir ketvirtojo laipsnio nušalimus, kuriems esant susidaro odos, poodinių audinių, raumenų, minkštųjų audinių nekrozė. Tokie nušalimai gydomi chirurginiu būdu pašalinant apmirusius audinius. Esant plačiam pažeidimui, gali prireikti net amputacijos, pastebi A.Malevič.
Ką daryti nušalus?
Esant pirmojo laipsnio nušalimui, gydytojos teigimu, reikėtų atšildyti nušalusią vietą, pamerkiant ją į kambario temperatūros vandenį: „Svarbu, kad vanduo nebūtų labai karštas ir pažeistos vietos nepažeistumėte dar labiau. Taip pat duokite nukentėjusiajam gerti skysčių, pvz., karštos saldžios arbatos“.
Jei šildant pažeistą vietą atsiranda pūslių, nušalimą reikėtų gydyti kaip antrojo, trečiojo ar ketvirtojo laipsnio nušalimus. „Tokiu atveju pažeistos vietos šildyti negalima, ją reikia uždengti steriliu, šilumą izoliuojančiu, sausu tvarsčiu, nukentėjusiajam duoti saldžios, karštos arbatos ir skubiai gabenti jį į gydymo įstaigą“, – įspėja Odos akademijos lektorė.
Anot jos, pažeistas vietas, pvz., ausis, nosį ar skruostus, taip pat galima šildyti delnais, rankas kišti į pažastis, nes mūsų kūno temperatūra gali padėti, jei nėra kaip kitaip susišildyti nušalusių kūno vietų. „Nušalus pėdoms, nukentėjusiajam nuaukite batus, kojines ir pėdas glauskite prie kito žmogaus kūno, – aiškina specialistė. – Svarbu nurengti veržiančius drabužius, nuimti papuošalus, ypač žiedus, nes dėl nušalimo audiniai paburksta ir vėliau gali būti sunku tai padaryti.“
Nukentėjusįjį reikėtų uždengti apklotu ar kita sausa medžiaga, kuo daugiau jį mankštinti, tačiau reikėtų išlikti atsargiems ir pažeistų vietų nepažeisti dar labiau, perspėja A.Malevič.
Ko nereikėtų daryti?
Kad padėdami nukentėjusiajam jam dar labiau nepakenktume, anot gydytojos, turėtume prisiminti, kad negalima stipriai trinti nušalusios vietos: „Taip pat negalima pažeistos kūno dalies laikyti arti atviros ugnies ar kišti po karštu vandeniu, nes būdama nejautri ji gali nudegti. Lygiai taip pat negalima trinti sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje. Pažeistos vietos negalima tepti aliejais bei tepalais.“
Svarbu atsiminti, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas mažina kūno atsparumą šalčiui, žmogus klaidingai supranta aplinkos temperatūrą bei savo kūno jutimus.
Kaip išvengti nušalimų?
A.Malevič pataria apsirengti šiltai ir patogiai – avalynė ir drabužiai turėtų būti ganėtinai laisvi ir nevaržantys, juos reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į numatomą aktyvumo lygį: „ Kuo daugiau būsite aktyvūs – tuo reikia mažiau izoliacijos. Taip pat rinkitės drabužius, sugeriančius prakaitą, kad išliktumėte sausi. Patartina rinktis nesintetinių audinių drabužius.“
Svarbu pasirūpinti, kad dažniausiai nušąlančios vietos (skruostai, nosis, ausys, smakras, pirštai) taip pat būtų uždengtos sausais, šiltais drabužiais ar pateptos riebiu kremu. Stenkitės šiek tiek pasimankštinti, pvz., judinkite kojų pirštus batuose, rinkitės kumštines pirštines, kad galėtumėte pajudinti rankų pirštus.
„Žiemą valgykite daugiau kaloringo maisto, gerkite karštų skysčių, – pataria gydytoja. Labai svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno pokyčius – jei staiga pasijuntate mieguistas, prarandate pusiausvyrą, ima purtyti drebulys ar darosi sunku kvėpuoti, skubiai grįžkite į uždarą, šiltą patalpą.“
