 |
| Asmeninio albumo nuotr./Nijolė Degutienė |
Sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė primena, kad visos ligos, taip pat ir širdies – nuo streso. Kažko labai bijant išsiskiria adrenalinas, o pykstant – noradrenalinas. Tai medžiagos, nuo kurių kraujagyslės siaurėja labiausiai. Reaguojant teigiamai, išsiskiria beta endorfinai. Šios emocijos turi labai didelės įtakos mūsų širdies sveikatai ir kraujotakai.
Piktų žmonių širdis sensta greičiau
„Pikti žmonės atrodo senesni, o teigiamus dalykus įžiūrintys ir sunkiausioje situacijoje gyvena ilgiau. Jeigu paimsime du panašaus amžiaus žmones ir vieną 20 metų prašysime reaguoti neigiamai, o kitą – teigiamai, tai matysime tokį vaizdą: stovi sau sūnus su tėvu“, – sakė N.Degutienė .
Kraujotaką palaiko ne tik širdis, bet ir visas raumenynas drauge. Todėl, sumažėjus bendrai raumenų masei, kraujotaka labai pablogėja. Mūsų pareiga – išlaikyti raumenis ir neleisti jiems sunykti. Nes viena širdis, be raumenyno, tinkamai neaprūpins krauju. Čia geriausias vaistas – harmoningas sportas.
Sportuoti reikia su protu
N.Degutienės žiniomis, aktyviai sportuoti yra nepavojinga iki 25–erių metų. Vėliau, pasiekęs brandą, žmogus turi rasti tokį būdą sportuoti, kad nekenktų savo sveikatai. Kitaip tariant, krūvį apskaičiuoti, organizmą pratinti palaipsniui, nepersitempti.
Pernelyg aktyviai sportuojant, susidaro aktyvusis deguonis, kitaip vadinamas laisvaisiais radikalais. Jis susidaro tuo metu, kai staiga sustojame aktyviai judėti. Nesvarbu, ar tai šokių pamokos, ar tiesiog liejate prakaitą sporto klube. Štai kodėl mankštinimosi seansą kiekvieną kartą profesionalūs treneriai pataria baigti „kardio“ programa – minant dviratį ar bėgant takeliu.
Labai svarbu bet kokį aktyvų judėjimą pabaigti lengvu mankštinimusi.
„Labai svarbu bet kokį aktyvų judėjimą pabaigti lengvu mankštinimusi. Nė vienas sporto rekordininkas nesustoja vos prabėgęs distanciją“, – dėsto liaudies medicinos žinovė.
Aktyvųjį deguonį, kuris susidaro staiga nustojus sportuoti, neutralizuoja laimės hormonai – beta endorfinai. Todėl, perkopę 25-erius metus, pasak Nijolės Degutienės, galime tik lengvai treniruotis. Geriausias sportas yra vaikščiojimas. Arba greitas ėjimas.
Tam kad kraujotaka funkcionuotų sklandžiai, kraujagyslės nebūtų susiaurėjusios, per dieną reikia nužingsniuoti 5 tūkst. žingsnių – apie 3 km per 40 minučių.
Taip ne tik neutralizuosite visus laisvuosius radikalus. Susireguliuos ir kraujo spaudimas.
Tinkama mityba
Labai dažnai širdies ląstelėms pritrūksta kalio ir magnio. Čia gali pagelbėti tinkama mityba.
 |
| Jūros kopūstai |
Nijolė Degutienė rekomenduoja: kaliaropės, džiovintos figos, jūrų kopūstai, džiovintos slyvos, datulės, razinos, riešutai, avokadai, grūdų sėlenos, ankštinės daržovės turi praturtinti jūsų meniu. Ypatingai naudingas širdžiai yra graikinis riešutas. Jame mikroelementų, reikaingų širdžiai, yra net kelis kartus daugiau, nei nei bet kuriame kitame produkte.
Naudingas širdžiai yra graikinis riešutas. Jame mikroelementų, reikaingų širdžiai, yra net kelis kartus daugiau, nei nei bet kuriame kitame produkte.
Nemažai kalio galime gauti ir su įprastom daržovėm – bulvėm, visom žaliom lapinėm salotom, špinatais, pomidorais, brokoliais, morkomis, taip pat ir su vaisiais.
Labai daug kalio turi bananai, melionai, kiviai, apelsinai.
Be magnio nebus įsisavintas kalis
Knygų apie sveikatą leidėja N.Degutienė atkreipia dėmesį, kas būtinas ne tik kalis, bet ir magnis. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Labai daug magnio yra bertoletijų riešutuose. Jei naktį traukia kojas, o tai yra magnio trūkumo požymis. suvalgome porą trejetą riešutų per dieną ir nustoja traukti mums koją. Ir tuo pačiu kalio įsisavinimas pagerėja ir širdies raumuo tvirtėja.
Žolelės, stiprinančios širdį
Yra keletas vaistažolių, kurios labai palaiko širdį. Juk neveltui širdies lašeliai yra labiausiai perkamas preparatas Lietuvos vaistinėse.
Labai naudinga žolė yra gudobelė. Ji veikia labai efektyviai tachikardijos stveju, kai širdis plaka per smarkiai.
Visos gudobelės dalys turi naudingų medžiagų. Bet daugiausiai – lapai ir žiedai. Gudobelės vaisiai naudingų medžiagų turi daug mažiau, juos geriau vartoti rudenį.
Kai širdį maudžia ir duria, pati geriausia žolė yra sukatžolė. Sukatžolė auga ir Vilnaius centre.
„Aš jos prisirenku Žvėryne. Sukatžolė yra visų širdies lašelių sudedamoji dalis. Ji ramina, padeda ištikus depresijai.
 |
| Gudobelės |
Taip pat padeda užmigti. Sukatžolė kartu su gudobele yra puikus derinys. Galima pirkti gatavą tinktūrą arba tiesiog prisirinkti žolės ir po truputėlį gerti ir stiprinti savo širdį“, – aiškina Nijolė Degutienė.
Ir paskutinis sveikos gyvensenos žinovės Nijolės Degutienės patarimas: svarbu išmokti susivaldyti ir nereaguoti neigiamai. Taip padėsite savo sveikatai: nesusitrauks kapiliarai, būsite sveiki.
Kinų medicinos specialistė: širdį stiprina kartusis skonis
Rytų medicinos specialistė Genovaitė Pečiulytė sako, kad kinų medicinoje širdis vadinama mūsų organizmo visų
 |
| 123RF nuotr./Kinų medicina, kūno taškai |
organų imperatoriumi. Ji yra mūsų dvasios buveinė. Mūsų širdį, pasak kinų, pamaitina, pastiprina kartusis skonis.
Neveltui žmonės griebiasi kavos, norėdami pakelti kraujospūdį.
„Tam, kad pamaitintų, pastiprintų savo širdies energiją, žmogus turėtų vartoti kartumu pasižyminčias žaliąsias alyvuoges, arbatą – ypatingai žaliąją“, – dalijasi rytų išmintimi.
Anot G.Pečiulytės, širdžiai sveikatos neprideda blogų naujienų aptarinėjimas, kriminalinių kronikų skaitymas laikraščiuose ar žiūrėjimas per TV.
„Stebuklingi“ taškai
Sakoma, kad, artėjant pavasariui, širdis dažniau ima virpėti. Gal kinų medicina gali rekomenduoti kokį stebuklingą taškelį, kuris padėtų nusiraminti kankinant nerimui ar tiesiog nervinantis?
„Galėtų padėti masažas rankos riešo vidinėje pusėje, maždaug per du nykščius nuo riešo lenkimo raukšlės link alkūnės. Daromas taip. Kitos rankos nykščiu braukiama masažuojant link tos rankos, kuriai daromas masažas, mažylio piršto. Masažuoti turime smarkiai, kad oda liktų net paraudusi nuo tokio trynimo. Vis tik, jei širdies negalavimas ar ritmo sutrikimas akivaizdus, reikia ieškoti specialisto stacionare.
Po tokio masažo žmogus bus bent jau ramesnis, kol sulauks gydytojo kardiologo pagalbos“, – sako gydytoja Genovaitė Pečiulytė.
