Su gydytoju neurochirurgu A.Šitkausku pasikalbėjome apie kaklo skausmus, degeneracinius stuburo kaklinės dalies pakitimus, kaklo išvaržą, kokiais simptomais ji pasireiškia, kaip diagnozuojamos ir gydomos stuburo kaklinės dalies ligos, kokie pojūčiai žmogui turėtų būti įspėjimas, kad metas susirūpinti, ir kaip galime padėti patys sau?
– Kokios priežastys gali lemti kaklo skausmą?
– Kaklas yra sudėtingas organas – jame yra daug struktūrų, kurios gali lemti skausmą. Jis gali būti ir pavojingas, ir ne, ir nuolatinis, ir aštrus staigus, ir problemos gali būti labai įvairios.
Šiandien pakalbėsime apie judamąjį aparatą – stuburą, jo atributus ir skausmą, kurį lemia stuburo problemos. Bet reikia pabrėžti, kad kakle yra ir kitų svarbių organų: gerklos, kvėpavimo organai, kalbos atributai, labai sudėtinga nervų sistema, pagrindinės kraujagyslės, aprūpinančios galvą krauju. Taigi priekinėje kaklo dalyje esantys organai, kurie irgi gali lemti įvairius skausmus, yra labai svarbūs gyvybiškai, todėl tie skausmai kartais gali būti pavojingi.
Degeneracija yra normalus žmogaus amžėjimo procesas. Jis prasideda gana anksti, ir viskas priklauso nuo to, kaip žmogus apkrauna, prižiūri kaklą ir su juo elgiasi.
Stuburo skausmai paprastai būna lėtiniai, tik kai kuriais atvejais pavojingi ir greičiau sprendžiami. Todėl visada dėl skausmų reikėtų konsultuotis su gydytoju ir atrasti, kurie kam priklauso.
– Kas yra degeneraciniai stuburo pakitimai? Ar tai tas pats, kas išvarža?
– Tradiciškai labiausiai žmonės bijo žodžio „išvarža“ ir jis tampa tokiu bendriniu žodžiu. Aš, kaip kasdien praktikuojantis gydytojas, įsivaizduoju, kad žmogaus galvoje išvarža tolygu stuburo problemoms.
Kaklinė stuburo dalis yra gana sudėtinga. Visų pirma, tai yra labai judanti dalis. Tai yra antras stuburo segmentas, kaip ir juosmuo, tik turintis mažiau apkrovos, bet užtat kur kas daugiau judantis. Be pačių stuburo slankstelių, kremzlinių diskų, kurie tarnauja kaip jungiamoji dalis, čia yra gausybė raiščių, raumenų, sąnarių. Šių struktūrų pakitimai ir lemia stuburo skausmus.
Iš esmės degeneracija yra normalus žmogaus amžėjimo procesas, kuris vyksta visą gyvenimą. Jis prasideda gana anksti – nuo jaunystės, ir viskas priklauso nuo to, kaip žmogus apkrauna, prižiūri kaklą ir su juo elgiasi.
– Kokiais simptomais gali pasireikšti kaklo išvarža?
– Aiškiu skausmu, kuris dažniausiai susijęs su judesiu, pozicija. Jis užima užpakalinę kaklo dalį, sprandą. Kadangi inervacija yra labai aktyvi, skausmas gali išplisti ir į pakaušį, ir nusileisti į krūtininę dalį. Skausmas dažnai plinta pagal raumenis. Degeneraciniai skausmai labai dažnai priklauso tiesiog nuo raumenų spazmų.
Žmogui sunku nuspręsti, bet jis turėtų pasistengti gerai įvertinti, ar skausmas susijęs su judesiu, ar jis yra maudžiantis, ar priklauso nuo pozicijos, ar neišplinta kur nors toliau.
Stuburas kaklinėje dalyje slepia nugaros smegenis. Toje vietoje yra nuo galvos į visą kūną nueinanti inervacija – svarbus nugaros smegenų segmentas, kurį spaudžiant ar jį pažeidus atsiranda jau visai kitokia simptomatika.
Yra vienas mitas – jog degeneraciniai pakitimai kakle gali užspausti kaklo kraujagysles.
Gydytojo požiūriu, kol mes kalbame apie kaklo skausmus, neišplintančius, neturinčius šaknelinės simptomatikos, tie skausmai yra degeneraciniai. Juos gali sukelti ir disko išvarža, ir disko protrūzija, ir disko ekstrūzija, ir sąnariniai pakitimai.
– Kaip žinoti, kad kurį laiką skaudantis kaklas ar kita nugaros dalis jau yra tas signalas, į kurį reikia reaguoti ir kreiptis į specialistą?
– Kaklo skausmai labiau gąsdina nei juosmens. Taip ir turėtų būti. Prieš papasakodamas, kurie tų skausmų pavojingi, noriu pasakyti, kad yra vienas mitas – jog degeneraciniai pakitimai kakle gali užspausti kaklo kraujagysles. Toks įsivaizdavimas vyrauja net ir tarp gydytojų, „jei žmogui osteochondrozė ar išvarža, užspaudžiamos kraujagyslės, dėl to gali svaigti galva ir pan.“. Ne visai taip.
Per kaklą praeina slankstelinės kraujagyslės, bet jų simptomatika atsiranda tik tada, kai atsiranda jų sklerozė – kai jos pradeda kimštis. Jos išdėliotos taip, kad praeina vidury kaulinio kanalo, todėl degenaraciniai pakitimai negali jų tiesiogiai užspausti, bet nemalonius jutimus gali lemti.
Dažnai žmones inervuoja skausmai, plintantys į pakaušį. Pirmo, antro stuburo slankstelio inervacija tiesiogiai inervuoja pakaušio odą. Tie skausmai dažnai maišomi su galvos skausmais, gali būti maišomi su hipertenziniais skausmais, kurie irgi gali lokalizuotis pakaušyje.
Tačiau tie galvos skausmai ne visada yra pavojingi, jeigu jie yra degeneraciniai, einantys nuo kaklo. Jie tiesiog labai nemalonūs, dažnai priklausantys nuo galvos pozicijos. Ypač žmonėms, daug dirbantiems prie kompiuterio, po kelias valandas per dieną nekeičiantiems kaklo padėties ir visiškai nesimankštinantiems.
Dažnai gąsdina skausmai, plintantys į krūtinę. Kaklo raumenys eina nuo pakaušio iki krūtininės dalies, tad problemos, esančios kakliniame segmente, sąnariuose, osteochondroziniai, artroziniai skausmai gali sukelti jausmą, kad skauda tarp menčių, žmogus negali išsitiesti. Gydytojui tai vertina kaip degeneracinius skausmus.
Iš esmės krūtininė dalis yra saugi zona – išvaržų, spaudžiančių stuburo kanalą, ten būna labai retai. Užtat, kad krūtinės ląstą šonkauliai ir krūtinkaulis laiko kaip degtukų dėžutę – ji labai mažai paslanki. Bet skausmas ten gali būti juntamas nuo kaklinio segmento sąnarių, raumenų spazmų.
Kalbant apie tai, kas pavojinga, įvardyčiau ne skausmus, o galūnių tirpimus ir jų silpnumą. Kaklas inervuoja ir rankas, ir kojas. Išvarža pirmiausia pradeda spausti judinamuosius nervus, kurie atsakingi už rankų ir kojų stiprumą.
Jei atsiranda galūnių silpnumas, tirpimas, toks pojūtis lyg bėgiotų skruzdės, raumenų atrofija, žmogui reikėtų susirūpinti.
Taigi skausmas yra tik vienas žingsnis. Bet, jei atsiranda galūnių silpnumas, tirpimas, toks pojūtis tarsi bėgiotų skruzdės, raumenų atrofija, žmogui reikėtų susirūpinti, nes stuburo kaklinės dalies, stuburo kanalo spaudimas gali sukelti pavojingus ir negrįžtamus pakitimus. Labai retai jie būna ūmūs, staigūs, kai, tarkime, paralyžiuoja žmogų per kelias valandas. Dažniausiai tie pakitimai yra lėtiniai.
Tačiau, ypač esant traumoms, seniems pakitimams, jei, pavyzdžiui, žmogus turi išvaržą, kuri kamuoja, protrūziją, kuri spaudžia tą kanalą, jam rekomenduojama operacija, bet jis lyg ir jos bijo, gydosi toliau, situacija kartais pagerėja, kartais pablogėja, patyrus staigią traumą – kad ir per eismo įvykį, galima sulaukti dramatiškų padarinių.
– Tikriausiai ir jums dažnai iš savo pacientų tenka išgirsti pasakymą, kad sukiojant kaklą „galvoje traška smėlis“. Ar šis simptomas kuo nors pavojingas, kaip reikėtų į jį reaguoti?
– Smėlio ten nėra. Ir toks pasakymas mane, kaip gydytoją, nervina (juokiasi). Žmogus dažniausiai jaučia traškesį sąnaryje. Ten nėra smėlio, bet sąnarys taip sudarytas, kad turi du sąnarinius paviršius, kuriuos supa kapsulė, viduje jie turi „tepalą“, kuris nuolat atsigamina, ir sąnarys, kad ir ne daug, bet po truputį juda.
Žmogui dėl amžinių pakitimų, hipodinamijos, savęs nepriežiūros, tie sąnariukai sulimpa ir tada jis jaučia to sąnario judesį, aplinkinės kapsulės traškesį, aišku, būna, kad žmonės ir sveikus sąnarius judindami jaučia traškesį tarp kremzlių.
Bet iš esmės tas jausmas jau rodo, kad yra prasidėjusi degeneracija, kad stuburui mažai judesio. Ir pirmas dalykas, ką žmogus turėtų pradėti daryti, – tai tiesiog sportuoti, daryti pertraukas dirbdamas. Sakyčiau, kad iki kreipiantis į gydytoją pirmiausia būtų pravartu apsilankyti pas kineziterapeutą.
Žmogaus kasdienė elgsena – prisiversti save pajudėti, yra ir prevencija, ir gydymas. Ir geriau už tai nieko nėra.
Reikia suprasti, kad šioms problemoms išspręsti reikia laiko – kaip jos susiformuoja per dešimtmečius, taip norint, kad neskaudėtų po dešimties metų, reikia pradėti dirbti šiandien.
– Suprantu, kad sportas, mankštos yra viena tų priemonių, kurią galėtume pasitelkti kaip prevenciją?
– Taip, tai yra pirmas ir pats svarbiausias dalykas, nuo kurio turėtų pradėti kiekvienas. Sutvarkyti sąnarius, išoperuoti išvaržą, atstatyti lankstumą gali tik chirurgas. Tačiau kitas būdas, padaryti tą patį, ką daro chirurgas, yra kineziterapija – mankštos ir savęs priežiūra. Tai sunkiau, nei išgerti tabletę ar nueiti į masažą.
Nors masažistas iš principo irgi daro tą patį: atpalaiduoja raumenį, pajudina sąnarius, žmogui iškart pasidaro lengviau. Bet masažą ir visas fizioterapijos priemones vertinčiau kaip medikamentinį gydymą – jis veikia tik tuo metu. Masažai tikrai labai gerai, bet žmogaus kasdienė elgsena – prisiversti save pajudėti, yra ir prevencija, ir gydymas. Ir geriau už tai nieko nėra.
Be abejo, kiekvienam degeneracija vyksta skirtingai, nes skiriasi jungiamojo audinio struktūra, genetika. Vieniems tos ligos progresuoja labiau, kitiems mažiau. Be abejo, visi tie metodai ir gydytojai visada padės. Tačiau, dar kartą noriu akcentuoti, kad žmogus labai daug gali padaryti pats, pradėdamas su savimi dirbti.
Visą pokalbį, kuriame dar išgirsite, kaip diagnozuojamos stuburo kaklinės dalies ligos, kaip jos gydomos, kviečiame žiūrėti žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
Visas „Gydytojas pataria“ laidas galite rasti šiame polapyje.
