Galvos smegenys – tai centras, kurio struktūra ir veikla yra unikali. Šis centras reguliuoja intelektą, žmogaus išvaizdą, nuotaiką, fizinį ištvermingumą, medžiagų pasisavinimą ir šalinimą bei daugelį kitų svarbių procesų.
„Kol žmogus neserga, retai susimąsto apie tai, kad turi tobulą struktūrą savo kaukolėje. Galvos smegenys – sudėtingiausias kūrinys, o visa kita – tai antriniai produktai, gimę naudojant galvos smegenis. Tai daug ką sako“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas gydytojas J.Fišas.
– Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai mėgsta pabrėžti, kad ligų prevencijai išleistas centas yra daugiau nei euras, skirtas gydyti. Ar pritariate šiai nuomonei?
– Išvengdami ligų taupome ne tik savo, bet ir valstybės pinigus. Tačiau būdamas sveikas žmogus nemano, kad sveikata yra turtas, jis mano, kad taip turi būti. Kai atsiranda kokių nors sutrikimų, žmogus staiga pajaučia, kad kažkas negerai. Sakyčiau, tarp jutimo ir pajautimo yra didelis skirtumas. Todėl tai, kas tinka skaičių kalbai, nelabai tinka vertinant žmogaus elgesį.
Pasakojama, kad kinų imperatoriaus gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius ir jo šeimos nariai būdavo sveiki. Jei tik kas nors susirgdavo, gydytojas likdavo be algos. Šis pavyzdys – tai siekiamybė, kaip turėtų veikti sveikatos apsauga šiuolaikiniame pasaulyje.
– Kokie požymiai rodo, kad galvos smegenims kažko trūksta?
– Šie požymiai neatsiranda per vieną dieną, tai kaip operos herojai, kurie pasirodo, kai scenoje įjungiami prožektoriai. Prieš premjerą būna nuleista užuolaida, užkulisiuose scenos darbininkai vaikščiodami ant pirštų galiukų stato dekoracijas arba atlieka kitokius veiksmus, tyli ir orkestras. Mes, žiūrovai, apie tai dar nieko nežinome, bet jau vyksta pasiruošimas spektakliui.
Pasakojama, kad kinų imperatoriaus gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius ir jo šeimos nariai būdavo sveiki.
Staiga užsidega šviesos, pakyla scenos uždanga, pasigirsta muzika. Scenoje uždainuoja pagrindiniai herojai. Jei operą lygintume su liga, tai reikštų, kad būtent šią akimirką išaiškėjo patologija.
Būna ir taip – išgirstame kai kuriuos simptomus, kurie prasimuša pro užkulisius ar nuleistas užuolaidas. Rodos, kažką nudiegė ar sugėlė, kažką suskaudo, kažkas nutirpo, mes tai jaučiame, bet nekreipiame dėmesio, ir tai savaime praeina.
Tačiau puikiai žinome, kad nebūna nė vienos premjeros be intensyvių repeticijų.
– Kai ištinka insultas, daugelis žino, kad tai blogai. O ką daryti, jei ima strigti atmintis?
– Insulto neįmanoma nepastebėti. Jei taip atsitinka, būna sunku šypsotis, kalbėti, veidas pasidaro nesimetriškas, nutirpsta viena kuri nors galūnė ar kūno pusė. Netgi pasveikus gali likti liekamųjų reiškinių.
O atminties sutrikimai prasideda pamažu, kartais jie priskiriami prie charakterio keistumų. Kurį laiką atminties pakitimai gali būti nepastebimi, atrodo, kad be jokios priežasties žmogus painioja sąvokas, nesenus įvykius, sukeičia daiktų pavadinimus, užmiršta vardus, nors puikiai prisimena tai, kas buvo jaunystėje.
– Jei ryte žmogus neranda automobilio rakto, daugelis galvoja, kad jis išsiblaškęs. Bet jei toks žmogus nueina į darbą su šlepetėmis, daugelis sako, kad jam kažkas atsitiko. Kada reikia susimąstyti, kad šlubuoja atmintis?
– Užmaršumas, negalėjimas sukaupti dėmesio, išsiblaškymas yra būdingas daugeliui žmonių. Tai dar ne liga. Tačiau šeimos nariai pirmieji sunerimsta, kai kažkas negerai, nors riba, skirianti išsiblaškymą nuo atminties sutrikimų, priklauso nuo daugelio dalykų: smegenų veiklos rezervų, protinių gebėjimų, išsilavinimo, profesijos, bendravimo įgūdžių, žmogaus patirties.
Riba, skirianti išsiblaškymą nuo atminties sutrikimų, priklauso nuo daugelio dalykų.
Karjerą padaręs žmogus gali ir toliau dirbti be akivaizdžių atminties sutrikimų, tačiau kasdienybėje jam gali būti kur kas sunkiau. Rodos, žmogus turi puikią atmintį, bet kai kur šauna pro šalį, nes atminties sutrikimai yra kaip mozaika.
Medikai tai vadina lengvu kognityviniu sutrikimu, tai reiškia, kad dar nėra demencijos (silpnaprotystės), nėra ryškių organinių pokyčių smegenyse. Tokie atminties sutrikimai gali savaime išnykti, jei žmogus būna gerai pailsėjęs, yra geros nuotaikos, jaučiasi saugus.
Pasitaiko ir liūdnesnių dalykų, kai atmintis vis labiau nyksta, o tai yra demencijos pradžia.
– Kuo yra pavojingi kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse? Kaip tai paveikia mąstymą ir atmintį?
– Demencija yra labiausiai susijusi su kraujotakos nepakankamumu. Šis sindromas pažeidžia daug smegenų žievės funkcijų: ne tik atmintį, bet ir mąstymą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, sugebėjimą mokytis, kalbą. Ilgainiui žmogui vis sunkiau būna kontroliuoti emocijas, elgesys darosi neprognozuojamas, jis niekuo nesidomi.
Yra žinoma, kad galvos smegenys – tai labiausiai krauju aprūpinamas organas žmogaus kūne. Jos gauna apie 26 proc. viso kraujo kiekio, nors gyvybiškai svarbių organų yra ir daugiau, pavyzdžiui, širdies raumuo, kvėpavimo sistema, kepenys.
Kadangi galvos smegenys yra imlios kraujui, vadinasi, menkiausias kraujotakos nepakankamumas gali sukelti negrįžtamų reiškinių. Taip gali atsitikti ne tik dėl to, kad kraujagyslės turi įvairių anatominių anomalijų, pavyzdžiui, yra persilenkusios, prastai išsivysčiusios, turi kilpų.
Kur kas dažniau įvairius negalavimus lemia pasikeitusi kraujo sudėtis, pavyzdžiui, dėl skysčių režimo nesilaikymo ar mažo fizinio aktyvumo. Todėl kraujas pasidaro tirštesnis, didėja klampumas. Dėl šių priežasčių lėtėja kraujo tėkmė, o smegenims ima trūkti kraujo, ir drauge deguonies bei maistinių medžiagų.
– Kas atsitinka, kai sumažėja kraujagyslės spindis?
– Įsivaizduokime, kad kraujagyslės – tiek arterijos, tiek venos – yra kaip vamzdeliai, nors kraujagyslės struktūra kur kas sudėtingesnė nei santechnikos vamzdžio. Jei išopėja vidinė kraujagyslės sienelė, gero nelauk. Pradeda gamintis trombų, kurie siaurina kraujagyslę, kartais net ją užkemša.
Būna ir taip, kad kraujagyslių sienelės praranda elastingumą ir plyšta, tada kraujas išsilieja ten, kur jo neturėtų būti. Visa tai sukelia smegenų ląstelių žūtį.
Galime padaryti išvadą, kad gera kraujotaka apsaugo nuo demencijų, kurių priežastis kraujagyslių pažeidimas, dar daugiau – gera kraujotaka neleidžia įsisiautėti silpnaprotystei, kuri susijusi su nervinių ląstelių nykimu.
Tyrimai rodo, kad netgi tada, kai žmogus turi genetinį polinkį susirgti Alzheimerio liga, bet yra gera kraujotaka, subalansuota mityba, ši liga gali nepasireikšti arba užklupti gerokai vėliau.
– Ar yra natūralių priemonių, gerinančių galvos smegenų kraujotaką, taip pat stiprinančių atmintį?
– Visų pirma, tai nemedikamentinės priemonės. Tai fizinis aktyvumas, todėl būtina bent du kartus per savaitę sportuoti, tai gali būti bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šiaurietiškas vaikščiojimas. Fizinis krūvis turi būti tolygus, tai turi teikti malonumą.
Antra, reikia išmokti susidoroti su stresu, nes tai padeda išsaugoti darbingumą, gerą nuotaiką ir psichikos sveikatą. Nuo ilgalaikės nervinės įtampos ir išsekimo taip pat gelbsti meditacija, joga, nuoširdus bendravimas, emocinė parama, yra svarbu, kad žmogui nepritrūktų teigiamų emocijų.
Trečia, būtinas pozityvus požiūris į gyvenimą. Jei žmogus nepuola kaltinti kitų ar savęs, nejaučia pavydo ir pykčio, nesijaučia nuskriaustas, pažemintas ar atstumtas, ir jam užtenka tiek, kiek turi, – tai kelias į laimę.
– Kaip vertinate augalinės kilmės preparatus?
– Jau išaušo tokių preparatų era, kadangi taikomos šiuolaikinės technologijos. Japonijoje yra paplitęs fermentas natokinazė, jo ištakos siejamos su fermentuotomis sojomis, o tai tradicinis japonų patiekalas natto. Šį fermentą gamina bakterijos, kai specialiu būdu rauginamos virtos sojos.
Yra nustatyta, kad natokinazė mažina kraujo klampumą, o ne skystina jį kaip kai kurie medikamentai. Tai – svarbi žinia, nes sumažėjus klampumui kraujas pradeda kur kas geriau cirkuliuoti. Vadinasi, pasiekia galvos smegenų ląsteles, kurioms būtinas deguonis ir maisto medžiagos, tokiu būdu nervinės ląstelės apsaugomos nuo badavimo, jos išlieka gyvybingos. Tai lemia gerą savijautą, žmogus trykšta energija ir nežino, kas yra nerimas.
Galbūt dėl šios priežasties Japonijos moterys pasiekė ilgaamžiškumo rekordą. Jų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 93 metus. Tai – ilgiausiai pasaulyje gyvenančios moterys.
Mes taip pat galime įsitikinti Japonijos moterų ilgaamžiškumu, ateikite prie Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, pamatysite – japonės turistės klega, šypsosi, nes joms smagu keliauti.
– Ar būtina mažinti cholesterolį? Kiek tai gali pagerinti kraujotaką?
– Pagrindinė neįgalumo priežastis Lietuvoje yra kraujotakos sistemos ligos. Vadinasi, jei kraujyje susikaupė daug riebalų, reikia juos mažinti. Kita vertus, cholesterolis yra nervinio audinio dalis, be jo negalėtų susidaryti nervo apvalkalas. Jei nervo apvalkalas įtrūksta, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, vystosi patologija, panaši į išsėtinę sklerozę.
Cholesterolį galima reguliuoti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, monakolinas K iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau cholesterolio kontrolė turi būti kompleksiška, nes pati problema yra nevienalytė. Padidintas cholesterolis reiškia, kad žmogus turi didesnę kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo riziką, todėl kartu su monakolinu K rekomenduojama vartoti natokinazės fermentą. Šiuo metu Lietuvoje jau yra toks naujos kartos preparatas, kuris apjungė šias dvi augalines medžiagas, ir tai yra puiku.
Kadangi ligų prevencijos srityje vyksta daug mokslinių tyrimų, manau, laukia šviesi ateitis taip pat biologiškai aktyvių medžiagų, kurios aptinkamos augaluose.
Augaliniai preparatai yra naudingi. Vis dažniau pasitaiko tokių atvejų, kai žmogui dar nereikia skirti cheminių vaistų, o tik padėti. Sveiksta pats organizmas, tik reikia jam netrukdyti. Juk niekas nešauna į žvirblį iš patrankos.
