Neurologijos rezidentė Inesa Paulauskienė kalba apie tai, kad po koronaviruso skiepo pastebėtas toks šalutinis poveikis kaip trombų susidarymas smegenų venose. Tačiau tiek smegenų veninė trombozė, tiek kitos trombozės yra diagnozuojamos ir įprastai – t. y. žmonėms nevakcinuotiems jokiomis vakcinomis. Pavyzdžiui, smegenų venine tromboze įprastai suserga nuo 2 iki 16 žmonių iš 1 000 000 suaugusiųjų per metus.
„PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) nurodo, kad po vakcinacijos buvo pastebėtas labai retas naujo tipo pašalinis poveikis ir jį pavadino trombozės su trombocitopenija sindromu“, – sako gydytoja.
Būtent šiam sindromui būdingos tos trombozės, kurios bendroje populiacijoje pasitaiko rečiau, tai yra minėta smegenų veninė trombozė, taip pat – pilvo organų kraujagyslių trombozė. Jeigu pilvo organų kraujagyslės užsikemša, tuomet būdingas pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kraujingos išmatos.
„Smegenų venų trombozė gali pasireikšti ir dėl visai kitų, nei skiepas, priežasčių. Pastebima, kad ji dažnesnė jaunesnėms moterims iki 50 metų.
Smegenų veninė trombozė turi daug rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumas ir gimdymas, įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, kontraceptinių tablečių vartojimas.
Šiai ligai būdingas stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, galūnių silpnumas, ypač vienos pusės, jutimo, kalbos sutrikimai, netgi sąmonės sutrikimai, traukuliai. Visi šie simptomai gali signalizuoti apie smegenų venų trombozę ir ištikti ir nevakcinuotus žmones“, – sako gydytoja.
– Papasakokite, kaip gydomos tokios trombozės? Kaip jos nustatomos?
– Jeigu žmogus kreipiasi su galvos skausmu, regėjimo sutrikimais ir kitais simptomais, būdingais smegenų venų trombozei, atliekami laboratoriniai tyrimai. Tam tikri žymenys leidžia įtarti, kad žmogui smegenų venų trombozė, tad tokiais atvejais daroma kompiuterinė tomografija su venografija.
Trombozės gydomos prieštromboziniais vaistais, kurie dar visuomenėje vadinami kraują skystinančiais vaistais. Pavyzdžiui, smegenų veninė trombozė yra gydoma antikoaguliantais. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir neurochirurgų pagalbos.
Jeigu kalbėtume apie galimą trombozę po vakcinacijos, PSO nurodo, kad ji pasireiškia 4–20 dieną po vakcinacijos. Tad pačiomis pirmomis dienomis tam tikrų pojūčių nereikėtų skubėti priskirti simptomams, būdingiems trombozei – jeigu jums skauda galvą, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie kitas galimas galvos skausmo priežastis. Vėliau jau atkreipkite dėmesį į savijautą, bet pridursiu, kad toks šalutinis poveikis labai retas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, jeigu pasireiškia stiprus naujai atsiradęs, ar naujo, kitokio nei įprastai, pobūdžio galvos skausmas, regėjimo sutrikimas, trinka kalba, silpsta galūnės.
Smegenų veninė trombozė turi daug rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumas ir gimdymas, įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, kontraceptinių tablečių vartojimas, piktybinės ligos, galvos traumos, infekcijos, taip pat ir COVID-19 infekcija. Iki 80 proc. smegenų venų trombozės atvejų būna geros prognozės.
– Kaip jūsų minimas šalutinis poveikis (trombozė) po skiepo yra susijęs su amžiumi?
– Mokslinių tyrimų dar nėra tiek daug atlikta, kad galėtume kalbėti apie aiškias amžiaus ribas. Kol kas daugiausiai kalbama apie tai, kad šalutinis poveikis dažniau gali būti būdingas jaunesniems, iki 50 metų amžiaus žmonėms.
Norėčiau pabrėžti: jeigu susirgsite COVID-19 infekcija, rizika patirti smegenų veninę trombozę bus daug kartų didesnė nei pasiskiepijus kuria nors vakcina.
– Kaip manote, ar pagrįstai baiminamasi skiepo dėl jūsų minimo šalutinio poveikio?
– Visų pirma, nurodoma, kad tai labai retas naujo tipo pašalinis poveikis. Oksfordo mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad smegenų veninė trombozė, sergant COVID-19 infekcija, yra apie 100 kartų dažnesnė, nei bendroje populiacijoje, apie 10 kartų dažnesnė, nei pasiskiepijus „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, apie 8 kartus dažnesnė, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina.
Tad norėčiau pabrėžti, kad jeigu susirgsite COVID-19 infekcija, rizika patirti smegenų veninę trombozę bus daug kartų didesnė nei pasiskiepijus kuria nors vakcina.
– Dažnai tenka išgirsti, kad žmonės, baimindamiesi jūsų minimo šalutinio poveikio, savarankiškai vartoja kraują skystinančius vaistus.
– Skirti vaistus dėl galimo šalutinio poveikio yra netikslinga, be to, prieštromboziniai vaistai didina kraujavimų, tarp jų – ir pavojingų gyvybei, riziką kritimų ar kitokių traumų, operacijų, virškinimo trakto navikų, opaligės atvejais.
Todėl nepagrįstas jų vartojimas yra nerekomenduojamas. Atskirais atvejais tik gydytojas gali nuspręsti dėl tokių vaistų vartojimo įvertinęs paciento būklę. Visais kitais atvejais nedera užsiimti savigyda, nes tai labai pavojinga dėl kraujavimo rizikos.
