– Kaip apibūdintumėte tipinį migrenos atvejį?
– Yra nupieštas tipinio migrena sergančiojo portretas – dažniausiai tai moteris, kuri pradėjo sirgti paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Jos ligos pikas – pačiame vaisingiausiame ir darbingiausiame amžiuje, kai ji turi labai daug įsipareigojimų. Jos miego, mitybos ir darbo režimas greičiausiai yra nereguliarus, jai 25–45 metai ir ji patiria 1–2 priepuolius, kurių trukmė 1–2 paros, per mėnesį.
Tačiau būna rimtų kraštutinumų ir šie kraštutinumai gana dažni, kai priepuoliai kartojasi dažniau (kartą per savaitę ir dažniau), jie gali būti labai stiprūs ir trukti 2–3, o kartais ir daugiau parų.
Ligos pikas – pačiame vaisingame ir darbingame amžiuje, kai moteris turi labai daug įsipareigojimų.
Labiausiai kraštutinis atvejis, kai migrena daugiau nei pusę mėnesio dienų. Jeigu tokia situacija tęsiasi ilgai, pacientas pereina į komplikuotos, kitaip tariant, lėtinės migrenos kategoriją.
– Kada patariate stiprius galvos skausmus patiriančiam žmogui kreiptis į gydytoją?
– Paskaičiuota, kad į gydytoją kreipiasi tik pusė tokių žmonių, o iš tų, kuriems diagnozuojama migrena, 10 proc. yra sunkūs ligoniai. Taigi 90 proc. pacientų galėtų būti sėkmingai gydomi šeimos gydytojo, o 10 proc. žmonių jau reikia neurologo pagalbos.
Jei žmogui padeda paprasti vaistai nuo skausmo, paprastai į gydytoją jis nesikreipia, ypač jeigu migrena yra vidutinio sunkumo ir priepuoliai kartojasi, pavyzdžiui, kartą per kelis mėnesius. Žmogus išgeria vaistų, skausmas praeina, jis problemą pamiršta ir gyvena toliau savo įtemptą kasdienį gyvenimą iki kito priepuolio pasireiškimo.
Mes rekomenduojame tikrai kreiptis į gydytoją, jeigu priepuoliai yra labai stiprūs ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo yra neefektyvūs. Antroji situacija – jeigu įprasti vaistai padeda, bet jų vartojama labai daug, t. y. kartą per savaitę arba dažniau. Trečia situacija – galvos skausmas, kurį iki tol pavykdavo suvaldyti, pradėjo keistis, stiprėti, dažnėti ar visiškai pasikeitė jo pobūdis.
Taigi jeigu priepuolis trunka 2–3 paras ir per jas išgeriamos 3–4 tabletes neveiksmingo vaisto nuo skausmo, tokia situacija nėra gera, net jei priepuoliai kartojasi tik du kartus per mėnesį. Ar priepuolis gydomas efektyviai, nusako tam tikri kriterijai: vaistai turi suveikti per dvi valandas – skausmas turi arba visai išnykti arba labai sumažėti. Pageidautina, kad tabletė suveiktų taip, kad per parą nereikėtų jos kartoti.
– Ar žinomi veiksniai, dėl kurių migrenos priepuolių gali padaugėti?
– Mes niekada negalime prognozuoti, kaip elgsis migrena, bet iš tiesų yra veiksniai, kurie ją dažnina. Migrena yra neurobiologinė liga, kuri dažniausiai susijusi su paveldėjimu ir ja sergama tam tikru dažniu.
Tačiau priepuolių skaičių gali padidinti tam tikri vidiniai susirgimai arba išorinės aplinkybės (stresas, jo sukelti miego režimo pasikeitimai, didelis darbinis krūvis, dideli temperatūriniai aplinkos pokyčiai ir pan.), taip pat gali prisidėti kelionės, komandiruotės su dažnais skrydžiais, darbinės problemos, šeimos, šeimos narių sveikatos problemos, dėl kurių žmogus negali miegoti sau įprastu režimu.
Iš vidinių problemų galima paminėti dėl sėdėjimo atsirandančias stuburo, ypač kaklo srities problemas, antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, tam tikrų vaistų, ypač hormoninės kontracepcijos, vartojimą. Tiesa, kontraceptikų poveikis migrenai gali būti įvairus – neutralus, teigiamas ir neigiamas.
Kita vertus, Lietuvoje kontracepcijos sukelti galvos skausmai nėra dažni, nes nėra dideli kontraceptikų vartojimo mastai. Vakarų Europoje hormoninę kontracepciją vartoja 40–50 proc. vaisingo amžiaus moterų, Lietuvoje – apie 10 proc. Tačiau jeigu pradėjus vartoti kontraceptikus atsiranda naujas galvos skausmas ar stiprėja buvęs, būtina pasikonsultuoti tiek su neurologu, tiek su ginekologu ir keisti kontracepciją.
– Ar įmanoma suvaldyti migreną pakeitus gyvenimo būdą?
– Jeigu gydymą suskirstytume į dvi stambias grupes, vieną iš jų sudarytų priepuolio gydymas, antrąją – profilaktinis gydymas, leidžiantis turėti mažiausią priepuolių skaičių. Dalis pacientų vengia cheminių vaistų, tačiau migrenos priepuolis visgi yra pernelyg stiprus, kad galėtume siūlyti kokias nors alternatyvias priemones, nebent ant galvos prie smilkinių dedamas šaltis.
Kalbant apie profilaktiką, svarbiausia žinia pacientui, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas gyvenimo būdui. Galvos skausmą sukelia tiek naktinėjimas, tiek persimiegojimas, daugelis energinių gėrimų, kokakola, paaugliams – gulėjimas kiaurą dieną susirietus su telefonu rankoje ir pan.
– Ar galima išskirti maisto produktus, kurie dažniausiai sukelia migreną?
– Deja, universalaus sąrašo pateikti negalime. Laikomasi bendrųjų principų – reguliarus valgymas ir nepraleisti pusryčių. Ypač mamos, turinčios vaikų su galvos skausmu, tai turi žinoti ir neišleisti vaiko į mokyklą be pusryčių.
Aišku, ieškoma specifinių mitybos planų, bet skirtingiems pacientams padeda visiškai skirtingi kraštutinumai. Vieni laikosi mitybos be gliuteno, kiti – ketogeninės, treti tampa vegetarais, ir visi sako, kad jiems jų mityba padeda, nors tai visiškai priešingos dietos. Mes pastebime, kad jeigu žmogus turi daug migrenos priepuolių bei gretutinių kitų ligų, kurių gydymui mityba yra labai svarbi, pavyzdžiui, virškinimo, odos, jas sutvarkius su dieta, dažniausiai migrena ima grįžti į savo pradinį retąjį dažnį.
Žinoma, yra universalieji migrenos veiksniai – alkoholis, tiramino turintys sūriai, bet vėlgi tai nėra universalu. Dažniausiai galva jau būna pasiruošusi „pradėti“ priepuolį ir tereikia nedidelio postūmio. Mat tam pačiam žmogui nuo to paties produkto vienais atvejais nebūna jokio poveikio, o kitais atvejais prasideda labai stiprus priepuolis.
– Dažnai žmonės sako, kad jaučia simptomus, signalizuojančius kad prasidės priepuolis. Ar yra būdų jo išvengti?
– Tai būtų didžiulė siekiamybė, deja, neturime medikamentų ar kitokių pasiūlymų, kurie tikrai veikia. Kai kurie pacientai iš tiesų labai ryškiai jaučia simptomus, po kurių prasideda priepuolis, tas periodas gali tęstis nuo kelių iki 12 valandų. Pacientai nurodo irzlumą, pakitusią nuotaiką, begalinį žiovulį, kai kurioms moterims tinsta rankos, veidas, atsiranda mieguistumas, noras valgyti tam tikrų produktų, pavyzdžiui, šokolado, o po to jis kaltinamas dėl galvos skausmo.
– Koks sportas labiausiai tinka migrenos prevencijai?
– Nedraudžiamas joks sportas, jeigu jis sukelia emocinį pasitenkinimą. Būtent tai yra svarbiausia – reikia atrasti tokį sportą, kuris turėtų ne tik fizinį poveikį, bet ir būtų labai malonus psichologiškai.
Kalbant apie migrenai tinkamiausias sporto rūšis, išskiriama joga, kalanetika, pilatesas, t. y. tokios sporto šakos, kurios susijusios su ištvermės ir lankstumo ugdymu, atsipalaidavimu. Mažiau tinka tos, kurios susijusios su slėgiu krūtinėje, kuris vėliau nukeliauja į galvą, pavyzdžiui, svorių kilnojimas. Bet jeigu žmogui tai patinka ir jis jaučiasi gerai, apribojimų nėra.
– Ar tiesa, kad su amžiumi migrena silpnėja?
– Dažniausiai taip. 50 proc. sergančiųjų pensiniame amžiuje nebeturi priepuolių. Tačiau daliai tie priepuoliai išlieka ir jie būna stiprūs, ypač jeigu anksčiau jie buvo dažni, žmogus gėrė daug vaistų nuo skausmo ir tinkamas gydymas priepuoliams retinti nebuvo paskirtas.
