Šią klausimų ir atsakymų transliaciją surengė Migrena sergančiųjų asociacija savo „Facebook“ paskyroje Sergumigrena.lt.
– Kada migrena vadinama lėtine ir kaip ji pasireiškia?
– Paprastai tipinis migrenos dažnis – 1–2 kartai per mėnesį. Jeigu ji kartojasi dažniau, pavyzdžiui, vieną kartą per savaitę, tai jau vadinama dažna migrena, o jeigu kartojasi net dvi dienas per savaitę – labai dažna migrena. Jeigu galvos skausmas kamuoja 15 dienų per mėnesį – tai jau lėtinė migrena.
Paradoksas, tačiau lėtinę migreną diagnozuoti sunkiau. Mat kuo migrena retesnė, kuo aiškesnė jos pradžia, tuo lengviau ji atpažįstama. O kai migrenos dienų per mėnesį būna daug, daugėja ir įtampos tipo skausmo dienų, todėl diagnozę nustatyti daug sunkiau. Lėtinė migrena gali tapti spąstais gydytojui.
– Kokie instrumentiniai tyrimai padeda nustatyti migreną?
– Žiūrint iš paciento pozicijos, jeigu galvą skauda labai dažnai, daug metų, norisi žinoti, kas vyksta toje galvoje. Žiūrint iš medicininės pusės, tam tikrais atvejais iš tiesų rekomenduojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Bet jis atliekamas ne dėl migrenos, o todėl, kad kyla įtarimas, jog tai gali būti ne migrena.
Tipiniam migrena sergančiam pacientui pakitimų smegenyse arba visai nėra, arba jie nereikšmingi. Taigi migrenos gydymui šis tyrimas nepadeda, bet gali padėti išsiaiškinti, ar diagnozė teisinga ir galvos skausmo nesukelia kita liga.
Ši žinia turėtų padrąsinti pacientą, kad jis neturi rimtos, žalojančios ir gyvenimo trukmę trumpinančios ligos, bet turi ligą, su kuria reikia išmokti gyventi ir žinoti, kaip ją valdyti.
Kai vyksta gydytojų mokymai, dažnai užduodu klausimą, ar lengva diagnozuoti migreną. Viena vertus, lengva, nes sergančiųjų daug, kiekvienas gydytojas juos sutinka, yra aiškūs ir paprasti žodiniai diagnostikos kriterijai. Kita vertus, nėra jokių biologinių žymenų – nenustatomi pakitimai nei kraujyje, nei kraujagyslėse, nei galvos vaizdo tyrimuose, nei akių dugne ar kur kitur, todėl, jei migrena blogai valdoma, vis gali kilti klausimas – ar diagnozė yra teisinga?
– Kaip turėtų atrodyti darbas su neurologu nustačius šią ligą? Kaip sudarinėjamas migrenos prevencijos planas?
– Šiuo atveju labai padeda migrenos kalendorius, kadangi jis parodo priepuolių dažnumą ir migrenos dienų skaičių per mėnesį. Pavyzdžiui, pacientė per mėnesį patiria tris priepuolius ir kiekvienas iš jų vaistų pagalba įveikiamas per 2–3 valandas. Tuomet tvarkome tik priepuolio gydymą ir suteikiame pacientei bendras rekomendacijas.
Kitas atvejis – pacientė patiria tris priepuolius per mėnesį, kurių kiekvienas trunka po tris dienas, taigi per mėnesį migrena jai būna devynias dienas. Šiuo atveju, jei vaistai priepuoliui mažai veiksmingi, jau reikia skirti prevencinį gydymą.
Jeigu pacientė kalendoriuje sutartiniais ženklais pažymi, ar priepuolio metu gėrė vaistus ir kokius (specifinius ar paprastus), ji pati gali pamatyti, kad jeigu priepuolis pradėtas gydyti pavėluotai, jis būna ilgas, o jeigu pradėtas gydyti laiku, jis trumpas. Todėl kitą kartą galbūt ji nekentės tikėdamasi, kad skausmas praeis, ir išgers jai skirto vaisto, nes žino – antraip priepuolio pasekmės bus sunkesnės ir ilgesnės.
– Kokie migrenos prevencijos ir priepuolių gydymo būdai taikomi nėščiosioms? Ar nėštumo metu galima vartoti migrenos priepuolius malšinančius triptanus ir nuskausminamuosius vaistus?
– 70–80 proc. nėščiųjų migrena pagerėja. Aiškus pagerėjimas įvyksta nuo placentos susidarymo, t. y. nuo 12-os nėštumo savaitės, o pačioje nėštumo pradžioje gana dažnai migrena gali ir pablogėti.
Po gimdymo migrena sugrįžta, kai atsistato normalus menstruacijų ciklas, ir dažnai ji sugrįžta su trenksmu, nes yra mažas vaikas, blogas miegas, vaiko ligos, visiškai pasikeitęs dienos ritmas ir t. t. Visi šie veiksniai neigiamai veikia migreną.
Migrena neturi jokių biologinių žymenų – nenustatomi pakitimai nei kraujyje.
Nėštumo metu retinti migreną rekomenduojama nemedikamentiniais būdais: poilsiu, nedideliu fiziniu aktyvumu, miego, mitybos režimu. Tik labai kraštutiniais atvejais migrena retinama vaistais.
O kalbant apie priepuolio malšinimą, taisyklė labai paprasta – jeigu nepadeda paracetamolis, tokią pacientę turi konsultuoti neurologas. Jis gali skirti gerokai stipresnių vaistų, taip pat ir triptanų, tačiau sprendimas visada individualus. Triptanai prieš 30 metų buvo griežtai draudžiami nėščiosioms, o dabar, sukaupus daug viso pasaulio patirties, neurologo sprendimu gali būti skiriami.
– Gal galite plačiau paaiškinti apie biologinę terapiją? Kaip plačiai ji naudojama Lietuvoje ir kokiems pacientams gali būti skiriama?
– Biologinė terapija dar vadiname taikinių terapija. Kitaip tariant, ji yra nukreipta į tam tikrą taikinį, svarbų konkrečiai ligai. Migrenos atveju toks taikinys taip pat žinomas – tai cheminė medžiaga, įvardinama kaip CGRP. Būtent su šia medžiaga susijęs ir priepuolį malšinančių triptanų poveikis. Triptanai greitai sumažina jos koncentraciją, todėl priepuolis baigiasi. Tačiau biologinė terapija šios medžiagos koncentraciją mažina labai ilgam, priklausomai nuo preparato ar jo dozės – mėnesiui, dviem ar trims. Tikimasi, kad tuo metu priepuoliai retės. Ir iš tiesų – kai kuriems ligoniams jie retėja labai smarkiai – nuo dažnai pasikartojančių priepuolių skaičiaus iki standartinio 1–2 kartų per mėnesį.
Biologinė terapija migrenai gydyti JAV pradėta taikyti 2018 m. viduryje, Lietuvoje ji tapo prieinama 2019 m. pradžioje.
– Ar būna pacientų, kuriems nepadeda joks prevencinis gydymas?
– Panašu, kad migrenai gali būti svarbios kelios medžiagos, ne vien CGRP. Todėl jei nepadeda įprasti prevencinio gydymo būdai, reikia ieškoti įvairių vaistų derinių. Kita vertus, jeigu pacientas sako, kad jam vienas ar kitas vaistas nepadėjo, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, koks tai vaistas, kokia jo dozė buvo vartojama, kokia vartojamo trukmė ir kodėl nutrauktas.
Galbūt reikia didesnės vaisto dozės, galbūt reikia kombinuoti biologinę terapiją su botulino terapija arba reikia papildomos psichoterapijos, fizioterapijos ir pan. O galbūt yra dar kita migreną palaikanti priežastis, kurios nesutvarkius neįmanoma pasiekti gydymo rezultato. Bet kuriuo atveju tokia pacientė ar pacientas turi būti konsultuojami neurologo, kuris yra galvos skausmo specialistas.
– Papasakokite plačiau apie priepuoliams malšinti vartojamus triptanus. Kokie jie būna, kada jie skiriami ir kokie jų šalutiniai poveikiai?
– Triptanai – vaistų klasė, sukurta būtent migreniniam skausmui malšinti. Ją sudaro septyni skirtingi preparatai. Lietuvoje šiuo metu registruoti šeši. Deja, neturime jų negeriamųjų formų, kitose šalyse yra ir purškalai į nosį, poodinės injekcijos, žvakutės į tiesiąją žarną.
Triptanai vienas nuo kito skiriasi tam tikromis savybėmis. Vieni – greitesni, kiti – lėtesni, vieni – švelnesni, kiti – stipresni. Tačiau skirtingiems pacientams jie gali veikti skirtingai, todėl neretai tenka išmėginti bent kelis skirtingus ir rasti sau tinkamą.
Tai saugūs vaistai, tačiau nebūna dienos, kad nesusidurčiau su klaidingu požiūriu į jų saugumą – pacientas kenčia, geria paprastus vaistus nuo skausmo ir tik kraštutiniu atveju ima triptaną, nes laiko jį labai stipriu. Tačiau visi paprasti vaistai nuo skausmo turi daug didesnį poveikį skrandžio gleivinei, visam virškinamajam traktui, kepenims, inkstams. Triptanai šiuo požiūriu gerokai neutralesni, todėl šiuos vaistus reikėtų vertinti kaip stipresnius, bet labiau tinkančius migrenai.
Tiesa, pasitaiko triptanų netoleravimo atvejų – dažniausiai tai rankų ar kojų tirpimas, spaudimas krūtinėje, atsiradęs dėl stemplės spazmo. Kita vertus, vieni pacientai jaučia labai silpną pašalinį poveikį ir sako žinantys, kad jeigu šiek tiek tirpsta pirštų galai, priepuolis tuoj pasibaigs. Tai tarsi ženklas, kad vaistas pradėjo veikti. O kitiems pacientams tirpimas ar spaudimas krūtinėje toks didelis, kad to vaisto vartoti jie negali. Tuomet vienas triptanas keičiamas kitu, nes toks netoleravimas nėra būdingas visai klasei. Labai retais atvejais netoleruojami visi triptanai.
Neretai tirptano pasirinkimą lemia ir valstybės kompensavimas. Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami tik keli triptanai, o ir iš jų dauguma – tik su papildomomis sąlygomis. Kitus triptanus pacientai turi pirkti patys.
– Ar priklauso nedarbingumo pažymėjimas migrenos priepuolio atveju?
– Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, migrena sergantys pacientai rečiau prašo nedarbingumo pažymėjimo. Manau, tai susiję su stigma ir baime prarasti darbą. Vis dar neretai manoma, kad migrena – ne liga, ir žmogus tiesiog bando prisidengti galvos skausmu, kad išvengtų atsakomybės. Todėl, kuo daugiau bus kalbama apie migreną, kuo labiau didės jos žinomumas, tuo didesnis supratimas atsiras iš darbdavių pusės. Juk gali būti taikomos įvairios darbo formos – darbas iš namų priepuolio metu, galimybė darbą padaryti kitu metu ir pan.
Mano kalbinti šeimos gydytojai sako, kad nedarbingumo pažymėjimą be jokių problemų išrašo tiems pacientams, kurie turi suformuluotą diagnozę ir yra gerai žinomi jų apylinkės pacientai. Tai galima padaryti ir telefonu.
Jeigu tai pacientas, kuriam priepuolis įvyko pirmą kartą, prašoma jo atvykti, kad būtų galima įvertinti būklę. Kita vertus, šeimos gydytojai pabrėžia, kad pacientai nepiktnaudžiauja tokiais prašymais ir paprastai nedarbingumo pažymėjimo jiems reikia maždaug trims dienoms, kas atitinka standartinę priepuolio trukmę.
Vis dar neretai manoma, kad migrena – ne liga, ir žmogus tiesiog bando prisidengti galvos skausmu.
Taip pat labai dažna praktika – suderintas nedarbingumas tik su darbdaviu, kadangi dvi pirmas dienas už nedarbingumą moka darbdavys.
– Kaip dažnai galima vartoti skausmą malšinančius vaistus? Ar galima prie jų priprasti?
– Jeigu vaistas vartojamas 10 dienų ir daugiau per mėnesį, jau kalbama apie vaistų per dažną vartojimą. Kartais pacientai sako, kad paėmė tik ketvirtį tabletės – visai mažai. Tačiau diena su vaistu gali būti net ir ketvirtis tabletės. Toks dažnas vaistų vartojimas savo ruožtu gali sukelti skausmo pablogėjimą. Ilgai vartojamų vaistų sukeltas galvos skausmas yra labai dažnas: apklausus gyventojus, taip pat ir tuos, kurie net nesikreipia į gydytojus, su juo susiduria 3,4 proc. Lietuvos populiacijos.
Daugiau klausimų ir atsakymų galite išgirsti vaizdo įraše.
