„Healthline“ rašo kad, depresija gali paveikti vaisingumą. Šiuo klausimu itin daug tyrimų atlikta nėra, tačiau keli jau įgyvendinti leidžia daryti tam tikras prielaidas.
Nagrinėti du klausimai: kaip nevaisingumas ir jo gydymas gali sukelti depresiją ir kaip depresija ir jos gydymas gali trukdyti bandymams pastoti. Jame taip pat pateikiama keletas patarimų, kaip susidoroti su abiem atvejais.
Nevaisingumas ir depresija
Depresijos ir nevaisingumo ryšys yra abipusis. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali sukelti depresiją. Ir yra įrodymų, kad depresija gali turėti įtakos vaisingumui. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad pati depresija savaime nevaisingumo nesukelia.
Remiantis 2018 m. tyrimu, matyti, kad kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tyrėjai mano, kad šį pokytį nulemia tai, kad dėl depresijos žmogus tiesiog ima mažiau domėtis seksu. Be to, yra kai kurių duomenų, kad depresijai gydyti skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.
Kada kreiptis į gydytoją
Dažnai poros, bandančios pastoti ilgiau nei metus, arba jei vyresni nei 35-erių – pusmetį, galiausiai sugalvoja kreiptis į gydytojus, tikėdamiesi išgirsti priežastis.
Kartais gali būti patarta koreguoti gyvenimo būdą, kad pagerėtų vaisingumo rodikliai, o kai kurioms priežastims įveikti gali prireikti gydymo.
Svarbu paminėti, kad net ir nustačius nevaisingumo diagnozę, gali būti būdų pastoti, kuriuos žmonės turėtų aptarti su savo gydytoju.
Nevaisingumas diagnozavimas, natūralu, gali kelti nerimą, todėl daugelis žmonių patiria stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Kartais nevaisingumo diagnozę žmogus gali išgyventi taip sunkiai, kad tai gali sukelti ir depresiją.
2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp žmonių, kuriems taikomas nevaisingumo gydymas, labai paplitęs ir depresijos sutrikimas. Tai rodo, kad žmonės, turintys nevaisingumo problemų, susiduria su didesniu streso lygiu nei tie, kurie jo nepatiria, o sergantieji depresija gali būti mažiau linkę kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo.
Kaip nevaisingumas susijęs su depresija?
Nors gydytojai jau seniai suprato, kad nevaisingumas yra medicininė problema, daugelis nevaisingų žmonių vis dar jaučia gėdą ir nori tai slėpti. Sužinojus apie nevaisingumą, tampa kur kas sunkiau kalbėti su artimaisiais ir draugais šeimos pagausėjimo temomis, o pasidalinti bėdomis nei nori, nei ryžtasi toli gražu ne kiekviena pora.
Negalėjimas pastoti po ilgesnių bandymų gali labai nuvilti ir nuliūdinti šeimos narius, tai dar viena priežastis, kodėl nusprendžiama nevaisingumo bėdas laikytu paslaptyje.
Daugelis žmonių, turinčių nevaisingumo problemų, gali susilaukti vaiko po gydymo, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Vis tik daugelis jų patiria nerimą dėl to, ar gydymas bus veiksmingas. Mat po nesėkmingų bandymų stresas gali išaugti dar labiau, o tai būtų dar didesnis iššūkis jų psichinei sveikatai.
Koks ryšys tarp nevaisingumo ir depresijos?
Jei praeityje žmogus sirgo depresija, tikėtina, kad išgirdęs nevaisingumo diagnozę, gali vėl patirti depresijos epizodų, rodo 2020 m. atlikti tyrimai. Bet aišku, nei jei iki minėtų sunkių išgyvenimų depresinių sutrikimų nebuvo, nevaisingumas kaip itin stiprus neigiamas išgyvenimas padidina psichinių ligų riziką.
Itin neigiamai poras veikia visuomenės spaudimas susilaukti atžalų – nesvarbu, ar tą spaudimą daro šeima ir draugai, ar platesnė visuomenė, kurioje gyvenate, o ką jau kalbėti apie paties žmogaus lūkesčius.
2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių nevaisingumas susijęs su jų tapatybe. Išgirdę apie nevaisingumą žmonės gali suabejoti savo verte arba jaustis taip, tarsi jų kūnas juos nuviltų. Tai gali priversti jaustis taip, tarsi būtumėte žlugęs, o su nevaisingumu susijusios stigmos gali būti nulemti savizoliaciją.
Didžiulį stresą poroms gali sukelti ir pats nevaisingumo gydymas. Dirbtinio apvaisinimo procedūros dažnai fiziškai nemalonios, o ir brangios, kas pareikalauja iš žmonių ne tik daug laiko ir pastangų, bet labai vargina emociškai. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio stresas gali sukelti depresiją.
Iš tiesų tyrimai rodo, kad didelė dalis nevaisingų žmonių – nuo 25 iki 60 proc. – patiria stipresnių ar silpnesnių depresinių simptomų.
Šalutinis poveikis
Jei pradėjus taikyti ART arba apvaisinimą in vitro (IVF) jums pasireiškė depresija, simptomai gali būti susiję su gydymo metu vartojamais hormonais.
Tyrėjai, įvertinę daugybės nevaisingų žmonių patirtis, nustatė, kad tiems, kurių gydymas buvo susijęs su kiaušidžių stimuliavimu, depresijos simptomų pasireiškė dažniau nei žmonėms, kurie nevartojo vaistų kiaušidėms stimuliuoti.
Gali būti sunku užmigti
Depresija, nemiga ir nevaisingumas turi sudėtingų sąveikų. Mokslininkai daro prielaidą, kad daugeliui žmonių, patiriančių nevaisingumą, dažnai sunku gerai pailsėti. Bet svarbu paminėti, kad sutrikęs miegas ir miego trūkumas dar labiau gilina vaisingumo problemas.
Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems miego sutrikimų, dėl sutrikusių kitų organizmo veiklų ir suprastėjusios savijautos, gali būti sunkiau pastoti, taip pat kalbama ir apie didesnę persileidimo riziką.
Daugeliui žmonių miego trūkumas sukelia arba sustiprina depresijos simptomus, pvz:
- nuovargis
- pernelyg didelis mieguistumas dienos metu
- galvos skausmai
- dirglumas
- sunkumai susikaupti
Kokie yra depresijos simptomai?
Depresija visiems pasireiškia nevienodai. Įprasti simptomai yra šie:
- liūdesio, sielvarto ar beviltiškumo jausmas
- kaltės jausmas ir menka savivertė
- nuovargis, kuris nepraeina po gero miego
- nemiga ir kiti miego sutrikimai
- apetito ar svorio pokyčiai
- virškinimo sutrikimai
- kūno skausmai, galvos skausmai ir uždegimai
- nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, dirglumas ar pyktis
- susidomėjimo seksu ir kita anksčiau mėgstama veikla praradimas
- dėmesio sutelkimo ar įsiminimo problemos
- jausmas, kad neturite žodžių, kuriais galėtumėte save išreikšti
Depresijos ir nevaisingumo įveikimo būdai
Rūpinimasis savimi skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Jei jaučiate anksčiau aptartus jausmus, ketinate ieškoti pagalbos, bet dar neišdrįsote, štai keletas strategijų, kuriomis galite pagerinti savo emocinę savijautą.
Pirmiausia, jei turite bent kelis žmones, kurie yra visada pasirengę jums padėti, nelaikykite visko savyje ir į jų siūlomą pagalbą tiesiog atsakykite „taip“.
2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad tie žmonės, kurie bandydami įveikti nevaisingumo iššūkius turi emocinę paramą, labiau pasitiki savimi ir jų sveikimo procesas efektyvesnis. Stipri emocinė parama, įskaitant jūsų artimųjų ir šeimos paramą, mažina psichologinį distresą ir depresijos simptomus.
Net jei tokios paramos artimoje aplinkoje neturite, nepamirškite, kad ją galite rasti pas specialistus, o beje, jais kliaujasi ir tie, kurie išsikalbėti gali ir šeimoje. Neretai specialistas į situaciją gali pažvelgti racionaliau, iš šono ir su juo kalbėtis gali būti net lengviau nei su artimaisiais.
Jausmai, susiję su nevaisingumo problemomis ir gydymu, yra labai asmeniški. Vis dėlto, tyrimų duomenimis, žmonės linkę jais dalintis, tačiau labiau su tais, kurie yra taip pat yra atsidūrę panašioje situacijoje, t.y. sprendžia nevaisingumo bėdas. Šiuo atveju, pravartu pasikalbėti su žmonėmis artimoje aplinkoje, jei žinote tokių, kurių išgyvenimai buvo panašūs ar apsilankyti grupėse, kur žmonės tuo dalinasi.
Taip pat pravartu išbandyti sąmoningumo meditacijas su kvėpavimo pratimais. Žinoma, kad daugelis meditacijos rūšių padeda įveikti nerimą ir depresiją.
