Patarlė sako: pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Tačiau kodėl būtina valgyti ryte, net jeigu visai nekamuoja alkio jausmas?
Kaip rašoma tinklalapyje vashsport.com, pagrindinė priežastis ta, kad maistinių medžiagų trūkumas dienos pradžioje neigiamai paveikia metabolinį procesą, darbingumą ir kitus svarbius organizmo veiksnius. Atstatyti energijos deficitą dieną įmanoma, tačiau stabilizuoti medžiagų apykaitos procesą be visaverčių pusryčių nepavyks. Būtent tai paaiškina faktą, kad atsisakius pusryčių nepavyksta sumažinti kūno svorio, netgi priešingai.
Pusryčių nauda:
- Pagreitėja metaboliniai procesai (vidutiniškai 5 proc.).
- Angliavandeniai ir kiti energijos suteikiantys produktai geriau įsisavinami būtent ryte.
- Padeda išlaikyti stabilų svorį ir padeda sumažinti didelio alkio jausmą dieną.
- Gerina kraujo sudėtį: iš dalies užkertamas kelias trombocitams sulipti, o tai sumažina infarkto ir insulto riziką.
- Sumažina kenksmingų cholesterolinių junginių kiekį.
- Pusryčiaujantys žmonės rečiau kenčia nuo akmenų susidarymo tulžies pūslėje, cukrinio diabeto, aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio.
- Ankstyvas valgymas suteikia energijos pirmai dienos pusei, pašalina mieguistumą ir apatiją, pagerina bendrą savijautą ir nuotaiką. Pusryčiaujančių žmonių aukštesni intelektiniai gebėjimai, jie geriau sutelkia dėmesį ir koncentruojasi.
Pusryčių atsisakymo padariniai
Daug žmonių ryte visai nejaučia alkio, jiems atrodo, kad jų skrandis pilnas. Miegant cukraus kiekis kraujyje krinta, dėl to rytais neturime energijos, netgi esame apatiški ir pavargę. Be to, jei neracionaliai maitinamės dieną, visavertiškai nepailsime naktį.
Prisivalgę vakare neduodame savo organizmui galimybės pailsėti, naktį virškinimo sistema toliau dirba. Nenuostabu, kodėl rytais daugelis nesijaučia alkani. Kad pusryčiai būtų laukiami ir naudingi, pirmiausia reikia sutvarkyti visos dienos racionalų maitinimąsi.
Egzistuoja nuomonė, kad jei nevalgysi ryte, kūnas bus priverstas naudoti energiją, kurią sukaupė per vakarienę. Tai klaidingas įsitikinimas: naktį perteklinė energija virsta riebalų sankaupomis, ryte iš jos nieko nelieka.
Yra pasirodę mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad būtent pusryčių atsisakymas yra visuotinio civilizuotų kraštų gyventojų nutukimo priežastis. Pusryčių nevalgantys žmonės per metus vidutiniškai priauga 3–5 kg: sulaukus 35–50 metų daugeliui jų jau susiformavęs nutukimas, kamuoja įvairios ligos.
Rizikos, su kuriomis susiduriama:
- Pusryčių atsisakantys vyrai turi 25 proc. didesnę riziką patirti infarktą arba mirti nuo išėminės širdies ligos.
- Moterys, nemėgstančios pusryčiauti, rizikuoja sulaukusios 40-ies turėti 5–20 kg antsvorį.
- Visiems padidėja tulžies akmenų susiformavimo rizika.
- Padidėja 2 tipo diabeto išsivystymo rizika.
- Sumažėja darbingumas, sutrinka loginis mąstymas.