Atidėliojimas
Kelią į laimę dažnai užkerta labai paprastas dalykas – tai atidėliojimas. Mes vis atideme tai, ko dėl kažkokių priežasčių nenorime daryti, kas nesuteikia mums laimės. Paradoksas, bet nuo to esame dar nelaimingesni. Nes jei ne mes patys, jei ne mūsų protas ir sąžinė, tai aplinkiniai būtinai pirštu baksnos į atidėtą reikalą.
Iš tradicinių atidėliojimų – vis nesutvarkomi stalčiai ar spinta; atidedami „nelabai svarbūs“ darbai; tolimesnių giminių lankymas. Ir dar visokia velniava.
Ir kiekvienąkart, kai ką nors atidedame, o tų darbų sąrašas ilgėja, kaupiasi stresas. Taigi organizmo reakcija – panaši, kaip jaučiant nerimą: gaminasi streso hormonai, raumenys įsitempia, taigi tikrai ne džiaugsmai būna galvoje.
Negatyvus požiūris į save
Žmogus negali būti laimingas, jei yra neigiamai nusistatęs prieš save.
Žmogus negali būti laimingas, jei yra neigiamai nusistatęs prieš save. Ir blogiausia, kad to galima ir nesuvokti. Tai, ką manome apie save, parodo, kiek emociškai stabilūs ir sveiki esame. Žmonės, turintys menką savivertę, gali atstumti ir kitus, taip susidaro užburtas ratas. Taip, kaip matome save, mus pradeda matyti ir aplinkiniai.
Labiau kreipkite dėmesį į tai, kokios mintys apie save jus aplanko. Tai bus viso gyvenimo darbas, bet verta tai daryti, jei norite būti laimingi: mąstykite pozityviau. O jeigu kažkas labai nepatinka, keiskite tai! Svarbiausia – daugiau nemaitinti vidinio kritiko, nes ateis diena, kai negalėsite to sukontroliuoti nei jūs, nei psichologas.
Pervargęs protas
Informacinių technologijų laikais mūsų smegenys per metus kitus apdoroja tokį kiekį informacijos, kokį anksčiau žmonės apdorodavo per visą gyvenimą. Tad, šnekant kompiuteriniais terminais, mūsų „kietasis diskas“ – smegenys – gali perdegti. Ne tik kūnui, bet ir protui reikia poilsio.
Jeigu nuolat save apkraunate daugybe užduočių, darote po kelias vienu metu, apie kokią laimę ir ramybę galima kalbėti? Ir net ir tie, kurie jaučiasi laimingi tik būdami aktyvūs ir dirbdami, pervargsta ir turi pailsėti.
Tai skatina persidirbimą, nerimą, taigi, kenkia ir psichinei, ir fizinei sveikatai. Pradeda kankinti chroniškas stresas, nemiga, vargina virškinimo problemos. Visi šie dalykai užkerta kelią į laimę, organizmui trūksta laimės hormono serotonino.
Bijojimas suklysti
Baimė atsiranda iš negatyvių patyrimų ir dažnai būna nepagrįsta. Ji stabdo mus nuo naujų galimybių, nuo naujos meilės ar kitokio gyvenimo. Ir nuo laimės. Nes kai bijoma suklysti, atsisakoma daugybės dalykų. Galbūt ne visuomet gebama pasimokyti iš savo klaidų, bet geriau suklysti ir nusvilti, negu stovėti vietoje.
Sena gera išmintis byloja, kad neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Visi esame žmonės, kurie daro klaidų. Tai normalu – priimkite tai ir pajusite laisvę.
