„Keletą metų stebėjome moterų, sportavusių kūno apimčių mažinimo grupėse, lieknėjimo rezultatus. Visos moterys dalyvavo tose pačiuose užsiėmimuose. Tarp jų buvo vienas ryškus skirtumas: vienos iš jų turėjo galimybę kasnakt miegoti bent po 7 val., o kitos miegojo tik po 5 val. per parą.
Taip pat sakitykite: Kopūstų sriubos dieta: per 7 dienas ištirpdysite iki 5 kg
Lygindami šių dviejų grupių lieknėjimo rezultatus, pastebėjome, kad išsimiegančių moterų grupelė visados pasiekdavo geresnių apimčių mažinimo rezultatų“, – kalba Lieknėjimo ir sveikatingumo centro vadovė Lina Smaidrytė.
Pavojingiausia – eiti miegoti per vėlai
Jei nuolat einame miegoti po vidurnakčio, nors mūsų fizinis kūnas pailsi, tačiau psichika neturi galimybės tinkamai atsigauti.
Jei einate miegoti po 22–23 val. ar dar vėliau, daugeliui neišvengiamai kyla noras užkąsti. Šis noras atsiranda, net jei prieš tai valgėte tinkamus pusryčius, pietus ir vakarienę. Po 22 val., kai skrandis ištuštėja, vėl kyla noras valgyti. Idealus variantas – laiku atsigulti ir tą norą valgyti „pramiegoti“.
Lieknėjimo centro mitybos specialistas teigia, kad jei mes nuvėliname miegą, tai susikuriame iš karto aibę problemų. Čia kelios iš jų:
- Nekontroliuojame savęs. Kai pradedame užkandžiauti vėlai vakare, dėl dienos nuovargio, streso ir sumažėjusios savikontrolės (ypač prie to prisideda valgymas prie TV, kompiuterio ir pan.) mums labai sunku kontroliuoti, ką ir kiek suvalgome.
Todėl dažniausia renkamės netinkamą maistą: saldumynus, duonos gaminius, be to, maisto suvalgome daugiau nei turėtumėme. Kadangi organizmas vakare gauna daug kalorijų, o sunaudoti jų nėra kur, visas vakarinis maistas keliauja į riebalus. Tad vėlyvas ėjimas miegoti ir valgymas vakare smarkiai prisideda prie svorio augimo. - Stabdome kūno regeneracijos procesus. Mūsų organizme nakties metu vyksta kūno valymo ir regeneracijos darbai, t. y. šalinamos nereikalingos medžiagos, atnaujinami plaukai, oda, auga raumenys (jei dienos metu gavo fizinio krūvio).
Jei vakare prisivalgome, organizmas priverstas virškinti maistą, o valymo ir kūno regeneracijos darbus nukelti ateičiai. Praktiškai tai pajuntame, kai po gero pavalgymo vakare (pvz., Naujųjų metų) ryte mums sunku keltis, akys užtinusios, burna apsivėlusi... Tai reiškia, jog organizmui sutrukdėme tinkamai pailsėti ir susitvarkyti.
Tačiau prasta savijauta iš ryto po valgymo vakare – tik menka smulkmena, tai rodiklis, kad organizmas naktį neturėjo galimybės tinkamai atlikti valymosi ir atsinaujinimo procesų. Tad vėlai eidami miegoti ir piktnaudžiaudami maistu vakare, turėsime susitaikyti su prasčiau atrodančia oda, silpnesniais plaukais, mažesniais raumenimis ir daugiau riebalų. Kitaip sakant, tokiu būdu spartiname savo organizmo senėjimą. - Žalingų įpročių ratas. Vėlai einant miegoti ir pavalgius vakare, dažniausiai iš ryto valgyti nesinori (organizmas kiek stengiasi apsikuopti iš ryto), tad dažniausiai pusryčių nesuvalgome. O nesuvalgyti pusryčiai mums programuoja didesnį alkio jausmą ir persivalgymą vakare. Taip užvedame žalingą sveikatai blogų įpročių ratą.
Tai ne tik skatina svorio augimą, bet ir žymiai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, ypač širdies ir kraujotakos sistemos. „Ne veltui žmonėms, dirbantiems naktinį darbą, mokami didesni atlyginimai. Draudikų duomenys rodo, kad dirbantys naktinėje pamainoje ir dėl to neišsimiegantys asmenys patenka į padidintos sveikatos rizikos grupę“, – pastebi Lieknėjimo centro mitybos specialistas Tomas Lenart.
Vėlai einantiems miegoti gresia psichikos problemos ir išsekimas
Pasak kai kurių mokslinių tyrimų (taip pat ir ajurvedos), mūsų kūnas ilsisi nuo 24 iki 3 val. nakties. Jei tuo metu nemiegame, bėgant laikui kenčia mūsų sveikata.
Tačiau mūsų psichika ilsisi nuo maždaug 22 iki 24 val. (pagal astroniminį laiką, kuris, priklausomai nuo vietovės, gali skirtis nuo laikrodžio rodomo laiko 30 min., o kartais ir valanda). Jei nuolat einame miegoti po vidurnakčio, nors mūsų fizinis kūnas pailsi, tačiau psichika neturi galimybės tinkamai atsigauti.
Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio probleminėse kūno vietose
Todėl ilgo naktinėjimo pasekmė – padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams, nervingumas, net pykčio protrūkiai, koncentracijos stoka, sumažėjusi streso tolerancija, galimos depresinės būklės ir mūsų valios susilpnėjimas. Visi šie neigiami psichikos pokyčiai tiesiogiai veikia mūsų sugebėjimą tinkamai maitintis ir dažnai skatina tiek netinkamo maisto pasirinkimą, tiek persivalgymą.
Miego trūkumas, ypač ilgas naktinėjimas, ne tik silpnina mūs sveikatą, mus sparčiau sendina, mažina darbingumą ir proto skaidrumą, bet ir tiesiogiai prisideda prie svorio augimo.
