Kvapnios arbatos iš pievos, sodo ar miško
Šiais laikais esame įpratę pirkti arbatas, ieškome vis įdomesnių skonių, dairomės į tolimas šalis. Tačiau esame pamiršę, kiek daug vertingų žolelių auga šalia mūsų. B.Laukevičienė primena, kad kol dar vasara, kvapnių ir vertingų arbatų galime pasigaminti patys.
„Labai sveika ir be galo skani arbata yra fermentuota gervuogių ir aviečių lapų arbata. Taip pat tinka visų obelų, kriaušių, šermukšnio lapai, kurie dar vertingesni už uogas. Fermentuojant galima daryti lapų mišinį. Pati pasidarau kokį trilitrinį lapų mišinio. O dar pasidarau ir kiekvienų atskirai – obelies, kriaušės. Labai skanu, kai tik išsiskleis, laukinių obelų lapų, laukinių kriaušių. Tai aukso vertės augalai“, – tikina Birštono krašto žolininkė.
Darant tokį arbatos mišinį, pašnekovė rekomenduoja dėti aviečių ir gervuogių lapų daugiausia, šiek tiek mažiau obels ir kriaušės, o šermukšnio lapų – mažiausiai, nes jie turi kartumo. Lapus sumaigius suberti į trilitrį stiklainį, sugrūsti, uždengti ir palikti šiltai trims paroms. Atidarius stiklainį ir pradėjus ištraukinėti tas žoles, anot B.Laukevičienės, nosį pradeda kutenti tiek aromatų, kad seilės ima tekėte tekėti.
Žolelėms susifermentavus, jas reikia skubiai išdžiovinti iki 40 laipsnių temperatūroje, geriausia tam tinka specialios vaisių ir uogų džiovyklės. Svarbu per ilgai neužlaikyti augalų stiklainyje, kad jie nepradėtų gesti. Nepatingėjus ir pasiruošus žolelių vasarą, žiemą galima mėgautis pačiomis gardžiausiomis arbatomis.
Didžiausi imuniteto draugai – svarainiai
Žolininkė negaili pagyrų ir lietuviškomis citrinomis vadinamiems svarainiams, kurie netrukus sunoks mūsų soduose. Iš jų dažniausiai gaminami kvapnūs sirupai, tačiau moteris iš savo auginamų svarainių gamina kur kas vertingesnį gėrimą. Svarbiausia – jo nereikia virti, tad tikrai nesudėtinga pasidaryti.
„Bulvine tarka sutarkuojam 5 kg svarainių su visomis sėklytėmis ir dedame 3 kg cukraus. Nereikia bijoti to cukraus, nes fermentacijos metu jis suskyla į fruktozę ir gliukozę. Uždengiame ir paliekame fermentuotis tris mėnesius. Tai puiki priemonė imunitetui stiprinti ir užpuolus kosuliui, bronchitui ar plaučių uždegimui, pagerina atsikosėjimą ir veikia kaip citrinos kartumynas“, – vardijo B.Laukevičienė.
Vitaminai iš gamtos – nuo pat ankstyvo pavasario
Ankstyvą pavasarį, kai tik išsprogsta pušų pumpurai, B.Laukevičienė pataria pasigaminti fermentuotos vitamininės arbatos. Ji daroma iš jaunučių spyglių, kuriuose labai daug fitoncidų ir vitamino C.
„Į trilitrį stiklainį dedame trečdalį susmulkintų jaunų gležnų pavasarinių spyglių, beriame stiklinę cukraus, iki viršaus pilame paprasto geriamojo vandens ir dedame šaukštelį naminės grietinės arba pusę stiklinės naminių išrūgų, kurios lieka pasigaminus varškę.
Uždengiame tankiu audiniu ir pastatome šiltoje ir tamsioje vietoje dviem savaitėms. Fermentuojantis pasigamina net 7 amino rūgštys, o kiek jame vitaminų!“ – giria žolininkė ir rekomenduoja šį vertingą gėrimą naudoti po 50 g du kartus per dieną, norint stiprinti imunitetą ar turint skydliaukės problemų.
Pavasarį verta prisirinkti ir gluosnių žiedų – pasak pašnekovės, tai yra natūralus aspirinas. Jie labai vertingi žiemą, jeigu užpuola plaučių uždegimas ir bronchitas. Ne tik mažina temperatūrą, slopina kosulį, bet ir padeda esant sąnarių skausmams ar tinstant kojoms, jei užsilaiko skysčiai organizme, tinka kraujagyslėms valyti.
Iš pievos – tiesiai į lėkštę
Pavasarį, kai organizmas būna išsekęs po žiemos, ypač norisi vitaminų. Žolininkė pataria išeiti į pievas ir prisirinkti pirmųjų žolių, kurias ypač vertino mūsų protėviai ir naudodavo maistui. Tai kiaulpienė, dilgėlė ir garšva.
„Tai pavasarinė vitaminų ir mikroelementų bomba. Garšvą reiktų rinkti jauną, jai dar nesuformavus žiedynų. Ypač veiksminga yra gegužės delčioje surinkta dilgėlė, jos sudėtyje yra praktiškai visa Mendelejevo lentelė. Ją galima rinkti kiekvieno mėnesio delčioje, pradedant nuo balandžio, kada ji mažutėlė išlenda. Paskui reikia atskirai labai sausai susidžiovinti, kad kotelis ne linktų, o lūžtų, tada žolelės nepelys“, – rekomenduoja augalų žinovė.
Tai pavasarinė vitaminų ir mikroelementų bomba.
Kiaulpienes su lapais ir žiedais galima naudoti ir žaliesiems kokteiliams, jas pamaišant su garšva ir dilgėle. Dilgėles naudojant šviežias, žolininkė pataria ant sietelio nuplikyti 80–90 laipsnių vandeniu, o paskui suplakti su kriauše, obuoliu, bananu ar kitu mėgstamu vaisiumi.
Žoleles galima sumaišyti ir su kefyru ar jogurtu. Stiklinei kefyro reiktų imti maždaug šaukštą supjaustytų žalių žolelių. Jeigu darote iš jau sudžiovintų, norint pastiprinti imunitetą, daromi šių džiovintų žolių milteliai, kuriuos B.Laukevičienė vadina vitaminų bomba.
Džiovintas žoleles reikia sumalti kavamale ir sumaišyti lygiomis dalimis. Tačiau žolininkė pataria nemalti visų atsargų, o pasidaryti kokiai savaitei, nes miltelių galiojimo laikas bus trumpesnis. Vartojame arbatinį šaukštelį miltelių, galima tiesiai į burną, bet labai atsargiai suvilgant seilėmis, kad nepatektų į kvėpavimo takus. Galima užpilti karštu, maždaug 80 laipsnių vandeniu, palaukti, kol milteliai gražiai išbrinks ir paskui su visais tirščiais išgerti.
Anot augalų žinovės, tai puikus energijos suteikiantis rytinis kokteilis, ypač esant gripo epidemijoms, norint sustiprinti imunitetą. Šių trijų žolelių mišinio taip pat galima įmaišyti į košes arba jogurtą, kefyrą, labai tinka į maltų sėklų kokteilius.
Lietuviškas ženšenis – kiaulpienė
B.Laukevičienė iš visų augalų ypač išskiria kiaulpienę, kurios vaistingosiomis savybėmis pasižymi visas augalas – nuo žiedų, lapų iki pat šaknų. Pienių žiedus skinti ir valgyti galima iki pat rudens, jei turite šienaujamą pievą su pienėmis. Žiedai, anot žolininkės, labai gerai kraujotakai gerinti ir tinka turintiems padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, labai geras kartumynas.
Augalų žinovė dalijasi ir organizmui labai naudingu mišiniu iš kiaulpienių, kurį vadina tiesiog „antipandeminiu užtaisu“. „Reikia sumaišyti lygiomis dalimis pienių žiedų su kotais ir sumalti mėsmale arba susmulkinti smulkintuvu. Tada dėti medaus ir citrinos. Citriną gerai nuplauti su soda, nuplikyti ir kartu su visa žievele sutarkuoti burokine trintuve, o paskui kartu kokteilinėje suplakti su medumi ir pienėmis. Visas sudedamąsias dalis pasverti, kad būtų lygiomis dalimis.
Mišinys ims rūgti, tad dedant į stiklainį viena dalis turi likti tuščia, nes masė pakils. Uždengti audiniu ir palaikyti tris mėnesius, – vardija B.Laukevičienė. – Citrinos žievelėje yra labai daug naudingų medžiagų, ji vadinama plaučių toniku. Kas serga astma ar bronchitu, citrina tam labai naudinga ir nuo kosulio, ir imunitetui stiprinti“.
Pasak žolininkės, šis mišinys labai gerai laikosi, nes medus padeda fermentacijos procesui ir atsiranda gerosios bakterijos. Šį mišinį pašnekovė pataria vartoti profilaktiškai po šaukštą kiekvieną dieną, geriausia rytais prieš pusryčius. Jis stimuliuos virškinimą, liaukų veiklą, ypač gerai veiks kasos ir kepenų darbą.
