Remiantis apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų, duomenimis, 23 proc. iš jų šią žiemą ketina atsisakyti šildymo, o apie 70 proc. teigė planuojantys šildymą naudoti mažiau, rašoma „The Guardian“.
Tačiau apskaičiuota, kad kiekvienas laipsnis, kai temperatūra Didžiojoje Britanijoje nukrenta žemiau 18 laipsnių, reiškia 3,5 tūkst. papildomų mirčių. Štai, kaip šalti namai gali prisidėti prie blogesnės sveikatos.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Dėl žemos temperatūros susiaurėja kraujagyslės, todėl kraujotakos sistema patiria stresą.
„Tai gali sukelti poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, įskaitant išeminę širdies ligą (IŠL), koronarinę širdies ligą, insultą, subarachnoidinį kraujavimą ir mirtį“, – teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos būsto ir sveikatos gairėse.
2014 m. UCL Sveikatos lygybės instituto ir Anglijos visuomenės sveikatos instituto paskelbtoje šaltų namų poveikio sveikatai apžvalgoje taip pat atkreiptas dėmesys į šią problemą, nurodant duomenis, pagal kuriuos mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų Anglijoje žiemą buvo daugiau nei vidutiniškai kitu metų laiku.
Astma
Šaltas oras taip pat turi įtakos kvėpavimo takų funkcijai, o problemos prasideda, kai temperatūra nukrenta žemiau 16 laipsnių. Didžiausias pavojus kyla sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).
„Astma + Lung UK“ politikos ir išorės reikalų vadovė Sarah MacFadyen sakė:
„Žiema yra mirtingiausias sezonas plaučių ligomis sergantiems žmonėms, todėl esame labai susirūpinę, kad dėl energijos kainų kilimo dešimtys tūkstančių žmonių negalės šildyti savo namų.
Kvėpavimas šaltu oru dirgina kvėpavimo takus, o plaučiai į tai reaguoja susiaurėdami, todėl tampa sunkiau kvėpuoti. Žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis kaip LOPL ir astma, peršalimas dažnai sukelia gyvybei pavojingus paūmėjimus bei priepuolius.“
Šaltuose namuose taip pat dažniau atsiranda drėgmės ir pelėsio, kurie gali sukelti alergijas, kvėpavimo sutrikimus. UCL ataskaitoje teigiama, kad vaikams, gyvenantiems šaltuose, drėgnuose ir pelėsiais apaugusiuose namuose, nuo 1,5 iki 3 kartų dažniau pasireiškia astmos simptomai nei gyvenantiems šiltuose bei sausuose namuose.
Kvėpavimo takų infekcijos
Šalti namai taip pat gali padidinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, peršalimą sukeliantys rinovirusai, šaltoje nosyje dauginasi greičiau, o imuninės sistemos dalys žemesnėje temperatūroje taip pat tampa mažiau veiksmingos.
Rimtų pasekmių gali patirti žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, LOPL, nes gali padidėti krūtinės ląstos infekcijų rizika.
Gydytojas Andrew Whittamore'as teigė:
„Dėl šaltų namų plaučių ligomis sergantiems žmonėms gali kilti didesnė rizika susirgti kvėpavimo takų infekcija. Taip yra todėl, kad peršalimo ir gripo virusai, galintys sukelti kvėpavimo takų infekcijas, klesti žemesnėje temperatūroje ir blogai vėdinamoje, drėgnoje aplinkoje.
Ilgalaikis šaltos temperatūros ir pelėsio poveikis taip pat gali paveikti mūsų imuninį atsaką bei sumažinti gebėjimą kovoti su kvėpavimo takų infekcijomis.“
Dėl šaltų namų plaučių ligomis sergantiems žmonėms gali kilti didesnė rizika susirgti kvėpavimo takų infekcija.
Miegas
Kad užmigtume, kūno temperatūra turi nukristi maždaug vienu laipsniu, todėl daugeliui žmonių per karščius sunku tą padaryti. Tačiau užmigti per šaltame miegamajame taip pat gali būti sudėtinga.
Pagrindinis būdas, kuriuo mūsų kūnas prieš miegą sumažina temperatūrą, yra padidėjęs kraujo tekėjimas į galūnes. Tai nukreipia šilumą nuo kūno branduolio ir sukelia jos spinduliavimą į aplinką.
Vis dėlto dėl per didelio šalčio mūsų odos kraujagyslės susiaurėja, todėl perteklinė šiluma sunkiau pasišalina. Miego labdaros organizacijos duomenimis, ideali temperatūra miegamajame yra apie 16–18 laipsnių, nors ji skiriasi priklausomai nuo žmogaus.
Žemesnė nei 12 laipsnių temperatūra daugeliui žmonių gali trukdyti užmigti. Tokiu atveju gali padėti karšto vandens buteliu švelniai šildomos kojos, kojinės, papildomi drabužių ir patalynės sluoksniai.
Depresija
Christine Liddell ir Ciara Guiney iš Ulsterio universiteto atliko apžvalgą, kurioje nustatė, kad gyvenimas šaltuose bei drėgnuose būstuose prisideda prie įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant nuolatinį nerimą.
Remiantis 2011 m. paskelbta UCL Marmoto apžvalgos grupės ataskaita, daugiau nei vienam iš keturių paauglių, gyvenančių šaltuose būstuose, gresia psichikos sveikatos sutrikimai, palyginti su vienu iš 20 paauglių, kurie visada gyveno šiltuose namuose.
Ataskaitoje taip pat remiamasi 2000 m. pradėtos įgyvendinti vyriausybės programos „Warm Front“, pagal kurią Anglijoje tam tikras pašalpas gaunantiems asmenims buvo siūlomas šildymo ir izoliacijos priemonių paketas, vertinimu. Nustatyta, kad, pakilus miegamojo temperatūrai, padidėjo žmonių galimybės išvengti depresijos.
