Anot E. Kontauto, dažnai žiemą žmonės traumas patiria dėl skubėjimo: „Buvo viena pacientė neseniai, kurios situacija – labai paprasta ir klasikinė – pritrūko duonos, šoko nuo vakarienės stalo, kai jau buvo prietema, apsivilko paltą su aukšta apykakle ir tiesiog išbėgo jai žinomu keliu, kur reikėjo eiti per gatvę. Kaip tyčia, sako, vėjas papūtė ir man ant galvos užkrito ta didžioji apykaklė. Ji žengė per gatvę keletą žingsnių ir buvo partrenkta automobilio.“
Medikas rekomenduoja paprasčiausiai pirmiausia pasižiūrėti pro langą ir atkreipti dėmesį į vyraujančias oro sąlygas. E.Kontauto aiškinimu, net jei lauke nesninga, apsirengti reikėtų šiltai, bet taip, kad apranga nevaržytų judesių ir netrukdytų matyti aplinkos.
„Reikia apsivilkti taip, kad [drabužiai] netrukdytų mums žvalgytis, kad galėtume greitai pasukti galvą, kad netrukdytų tokioje paprastoje situacijoje, kaip aš minėjau. Pagrindinis dalykas – matymas“, – pabrėžia E.Kontautas ir priduria, kad taip pat didelį dėmesį reikėtų kreipti į batus.
Plastikinis padas jau automatiškai labai slidus. Esant nulio laipsnių temperatūrai ar kelių laipsnių šalčiui, jis sušąla, sustingta, tampa nelankstus.
Mediko aiškinimu, žmonės itin dažnai renkasi batus pagal tai, ar jie atrodo gražiai, tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų savybių – dizaino ir medžiagų, iš kurių batai pagaminti. „Batų padas turėtų būti guminis, lankstus, su giliais įrėžimais, kad mažiau slystų ir kad einant jis nesustandėtų, nesušaltų. Plastikinis padas jau automatiškai labai slidus. Esant nulio laipsnių temperatūrai ar kelių laipsnių šalčiui, jis sušąla, sustingta, tampa nelankstus“, – akcentuoja E.Kontautas.
Jo aiškinimu, kai bato padas nelankstus, pėda negali reaguoti į žemės, grindinio nelygumus, todėl kojos tampa nestabilios. Be to, priduria E.Kontautas, žmonės kartais pasirenka ir per siaurą avalynę. Mediko teigimu, tai ypač būdinga moterims, nes jų pėda gyvenimo eigoje platėja.
„Labai svarbu įtikinti, ypač vyresnio amžiaus moteris, kad gyvenimo eigoje pėda, pėdos plotis padidėja netgi iki trijų dydžių. Ji tampa plokštesnė, šiek tiek sukasi į išorę. Moterys dažniausiai būna nustebusios, kai pasakai, kad jos nešioja, sakykime, dviem ar net trimis dydžiais siauresnius batus“, – komentuoja E.Kontautas.
Jo tvirtinimu, kai pėda suspausta, ji mažiau jautri, nelanksti, todėl blogai prisitaiko prie nelygių paviršių. Dėl šių priežasčių, sako E.Kontautas, žmonės neretai paslysta ir griūva.
Medikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų būti atsargiems vedžiojant augintinius. E.Kontauto pastebėjimu, vedžiodami šunis itin dažnai susižaloja jaunesni žmonės: „Jei šuniukas nedidelis, žiemą jam visokių įdomybių atsiranda. Griuvimai pasitaiko gana dažnai, kai šuniukas kažką pamatęs ima tempti žmogų, o šis būna tam nepasiruošęs, todėl nugriūna.“
Taip parkritus, tvirtina pašnekovas, neretai lūžta stipinkaulio tolimasis galas, delnakauliai, patiriami plaštakų sumušimai. Taip pat gyvūnai neretai pavadėlį apvynioja aplink šeimininko kojas. To nepastebėjus, taip pat galima susižaloti. Tokiu atveju, mediko tvirtinimu, patiriami blauzdikaulio apatinės dalies sąnariniai, spiraliniai lūžiai.
„Žinoma, kitas dalykas – slidinėjimas, kuris dabar labai paplitęs. Visi važiuoja, slidinėja. Tai lyg savotiškas iššūkis, sezoninė pramoga. Čia turbūt turime kalbėti labiau ne apie jaunimą, o apie žmonės, jau įkopusius į ketvirtos dešimties antrą ar penktos dešimties pirmą pusę. Tada žmogus dar jaučiasi kupinas jėgų, nesijaučia senstelėjęs, bet žmogaus lankstumas, reakcijos laikos pasikeitę“, – teigia E.Kontautas.
Jo pastebėjimu, padrąsinti draugų, nors ir žinodami riziką, vidutinio amžiaus žmonės ryžtasi čiuožti sudėtingesnėse trasose ir patiria sužalojimų: „Tie sužalojimai būna gana sudėtingi. Reikėtų įsivaizduoti čiuožiantį žmogų – mums reikia ilginti čiuožimo kelią, čiuožti į vieną pusę, į kitą, mažinti greitį, nečiuožti tiesiai. Atliekant tokius veiksmus, veikia sukamosios, lenkimo, spaudimo jėgos, kurios koncentruojasi. Pėdos fiksuotos, visas judesys, visa jėga tenka kelio sąnariams ir juosmeniui.“
Mediko aiškinimu, dėl šių priežasčių sukantis ar stabdant, lenkiant kelių sąnarius, plyšta kelio sąnario raiščiai, todėl kelio sąnarys tampa nestabilus: „Žmogus negali atlikti įprastų fizinių pratimų, negali dirbti. Reikalingos konstrukcinės operacijos. Jeigu žmogus vyresnis, lūžta blauzdikaulio artimasis galas, suardomas blauzdikaulio sąnarinis paviršius, suardoma visa kelio sąnario architektūra.“
E.Kontautas atkreipia dėmesį, kad vaikai ir paaugliai traumas dažniausiai patiria, nes patys prisigalvoja išdaigų: „Rogutės įvairios, čiuožimai nuo kalno, apledijusių kalnelių, lipimas ant neužšalusio vandens, ledo. Keletas pasitaikė tokių pacientų. Jie buvo sugalvoję vaikščioti įvairiais turėklais, leistis apledijusiais laiptais. Tai baigėsi labai rimtomis pasekmėmis – stuburo slankstelių lūžiais ir nugaros smegenų pažeidimu. Tai nėra dažni atvejai, bet tai labai sužaloja jauną žmogų – tos kelios sekundės paverčia gyvenimą tikrai labai sunkiu, nepakeliamu. Tai didelis psichologinis išgyvenimas.“
