Žmonės, kurie laikėsi sveikos mitybos įpročių vartodami daugiau neskaldytų grūdų, vaisių, daržovių, riešutų ir ankštinių augalų, turėjo mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų bei neurodegeneracinių ligų.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale JAMA Internal Medicine, rodo, kad „yra daugiau nei vienas būdas sveikai maitintis“, teigė gyvenimo būdo medicinos specialistas dr. Davidas Katzas.
Pasak tyrimo bendraautorio dr. Franko Hu, „daugumai nusibosta vienas ir tas pats valgymo būdas, taigi, tai gera žinia. Vadinasi, turime daugiau lankstumo kurdami savo sveikos mitybos modelius, atsižvelgdami į individualų maisto pasirinkimą bei sveikatos kultūrą“.
„Pavyzdžiui, jei valgote sveiką Viduržemio jūros regiono maistą ir po kelių mėnesių norite išbandyti kažką naujo, galite pereiti prie pusiau vegetariškos mitybos“, – sakė mitybos ir epidemiologijos profesorius bei Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos mitybos katedros vadovas dr. F.Hu.
36 metus trukęs tyrimas
Į tyrimą buvo įtraukta 75 tūkst. moterų, dalyvavusių slaugytojų sveikatos tyrime, ir daugiau nei 44 tūkst. vyrų, dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų stebėjimo tyrime. Buvo stebimi jų valgymo įpročiai 36 metų laikotarpyje.
Visi tyrimo dalyviai kas ketverius metus turėjo pildyti mitybos anketas. Beje, nė vienas iš dalyvių tyrimo pradžioje nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tik nedaugelis rūkė.
„Tai vienas didžiausių ir ilgiausiai trukusių kohortinių tyrimų, skirtų nagrinėti rekomenduojamus mitybos modelius ir ilgalaikę priešlaikinių mirčių bei mirčių nuo pagrindinių ligų riziką“, – paaiškino dr. F.Hu.
Su savo komanda jis įvertino dalyvius, kaip atidžiai jie laikėsi keturių sveikos mitybos modelių. Vienas iš jų buvo Viduržemio jūros dieta, kurioje akcentuojamas vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, riešutų, ankštinių augalų, žuvies ir didelio alyvuogių aliejaus kiekio valgymas.
„Šis mitybos modelis pabrėžia sveikuosius riebalus, ypač mononesočiuosius, taip pat joje svarbus augalinis maistas ir galimas saikingas alkoholio vartojimas“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. F.Hu.
Kitas mitybos modelis – sveika augalinės kilmės mityba, pabrėžianti didesnį augalinių produktų vartojimą, tačiau joje atsisakoma gyvūninės kilmės produktų ir alkoholio.
Sveikos mitybos indeksas (angl. The Healthy Eating Index – HEI) stebi, ar žmonės laikosi pagrindinių mitybos gairių, kuriose pabrėžiamas sveikas, augalinis maistas, ir vengiama perdirbtos mėsos produktų, pridėtinio cukraus, nesveikų riebalų bei alkoholio.
Tačiau pasak mitybos ir epidemiologijos prof. F.Hu, alternatyvios sveikos mitybos indeksas (angl. The Alternative Healthy Eating Index – AHEI), sukurtas Harvarde, leidžia naudoti maisto produktus ir maistines medžiagas, kurios susijusios su mažesne lėtinių ligų rizika:
„Į šį indeksą mes įtraukėme riešutus, sėklas, nesmulkintus grūdus ir mažesnį raudonos ir perdirbtos mėsos bei saldintų gėrimų vartojimą. Be to, leidžiamas saikingas alkoholio vartojimas.“
Sumažėtų mirtingumo nuo kai kurių lėtinių ligų rizika
Po to, kai buvo įvertintas kiekvieno tyrime dalyvavusio žmogaus valgymo modelis, dalyviai buvo suskirstyti į penkias grupes arba kvintilius (lot. quintil – penktoji dalis) nuo aukščiausio iki mažiausio pagal mitybos vertę ir kokybę.
„Aukščiausias mitybos kokybės kvintilis, palyginti su žemiausiu, buvo susijęs su maždaug 20 proc. sumažėjusiu mirtingumu dėl bet kokios priežasties“, – sakė gyvenimo būdo medicinos specialistas dr. D.Katzas, ne pelno siekiančios pasaulinės ekspertų koalicijos True Health Initiative prezidentas ir įkūrėjas.
Tyrimas taip pat parodė, kad sumažėtų mirties nuo tam tikrų lėtinių ligų rizika, jei žmonės pagerintų savo mitybą, patikino dr. F.Hu.
Dalyviai, kurie savo mitybą pagerino 25 proc., galėjo sumažinti mirties riziką nuo širdies ir kraujagyslių ligų 6–13 proc., nuo vėžio – 7–18 proc., nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija, – iki 7 proc, o mirtingumo nuo kvėpavimo takų ligų rizika sumažėjo net 35–46 proc.
Tyrimo išvados rėmėsi pačių dalyvių pateiktomis maisto pasirinkimo ataskaitomis ir todėl parodė tik ryšį, o ne tiesioginę priežastį tarp mitybos įpročių bei sveikatos rezultatų. Vis dėlto faktas, jog tyrimo dalyviai buvo prašomi atidžiai pildyti anketas apie savo mitybos įpročius kas ketverius metus per 36 metų laikotarpį, išvadoms buvo svarbesnis, teigė dr. F.Hu.
Koks yra šio plataus, ilgai trukusio tyrimo rezultatas?
„Niekada nevėlu laikytis sveikos mitybos modelių. Tyrimas parodė, jog sveikos mitybos nauda gali būti itin svarbi, mažinant bendrą ankstyvų mirčių skaičių ir įvairias priešlaikinės mirties priežastis“, – sakė prof. F.Hu.
Anot jo, žmonės yra pakankamai lankstūs ir laisvi kurti savo asmeninį mitybos modelį, visgi bendri principai turi likti norint pagerinti savo sveikatą ir atitolinti lėtines ligas. Taigi, jis patarė:
- valgyti daugiau augalinio maisto,
- valgyti mažiau raudonos mėsos,
- kiek įmanoma mažinti kasdieniame racione perdirbtos mėsos produktų,
- vengti pridėtinio cukraus,
- mažinti druskos vartojimą.
Parengta pagal edition.cnn.com
