Kaip rašoma jpost.com, kuo geriau atliekame šį pratimą, tuo labiau galime sau padėti ir pagerinti fizinę būklę ir net pailginti gyvenimo trukmę.
Gebėjimas stovėti ant vienos kojos siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu bei mažesne kritimo rizika. Tiesą sakant, jeigu nepavyksta 20 sekundžių ar ilgiau stovėti ant vienos kojos, tai siejama su didesne smegenų kraujagyslių pažeidimo rizika ir sumažėjusiais kognityviniais gebėjimais.
Taip pat mažiau tikėtina, kad galėsite stovėti ant vienos kojos nesvyruodami, jei sergate tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, insultu ar Parkinsono liga. Nėštumas ir menopauzė ar kitos būklės taip pat gali pakeisti pusiausvyros pojūtį ir pabloginti gebėjimą stovėti tiesiai.
Japonijos Kioto universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nesugebėjimas išlaikyti pusiausvyros ant vienos kojos gali reikšti insulto arba demencijos riziką. Šio tyrimo, paskelbto žurnale „Stroke“, rezultatai parodė, kad apie 50 proc. žmonių, kurie praeityje patyrė širdies priepuolį, ir 30 proc. žmonių, kuriems pasireiškė kraujavimas smegenyse, galintis sukelti insultą, turėjo sunkumų išlaikyti pusiausvyrą. Be to, tiriamiesiems, kuriems sunkiai sekėsi išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos, taip pat pasireiškė mąstymo ir atminties sutrikimų požymiai.
Kodėl svarbu stovėti ant vienos kojos?
Kai stovime stačiomis, dažnai būname nestabilūs, nes žmogaus kūno atramos pagrindas, palyginti su mūsų ūgiu ir pločiu, yra nedidelis. Įprastai mes pasikliaujame savo centrine ir periferine nervų sistemomis, kad apdorotume visą informaciją, gaunamą iš mūsų pojūčių ir tada aktyvuojame reikiamus raumenis, kad išliktume vertikalioje padėtyje.
Naujausi tyrimai rodo, kad stovėjimas ant kiekvienos kojos po vieną minutę tris kartus per dieną gali padėti pagerinti klubo kaulų mineralinį tankį. Stipresnis klubo kaulas reiškia ir mažesnę klubo sąnario lūžio riziką vėlesniame amžiuje.
Tad kuo esame fiziškai aktyvesni, tuo didesnė tikimybė, kad geriau išlaikysime pusiausvyrą – ant vienos kojos, galvoje ir apskritai gyvenime.
