Po streso – skaisčiai paraudusi kakta
Ryšį tarp odos būklės ir psichikos sveikatos nagrinėja gana jauna mokslo sritis – psichodermatologija. Šiandien neabejojama, kad šis ryšys yra daug stipresnis nei dažnai manome: odos būklė labai veikia mūsų psichikos sveikatą ir, atvirkščiai, įvairūs psichologiniai veiksniai, psichikos sveikatos sutrikimai turi labai didelę įtaką odos būklei. Pirmiausia jį pastebi patys pacientai, kita vertus, yra atliekama daug mokslinių tyrimų šiam ryšiui patvirtinti ir dar detaliau išnagrinėti, kad būtų galima taikyti kuo efektyvesnius būdus.
Apie tai pasakojo ir kaunietė Raimonda. Moteris, dar būdama pradinukė, susirgo žvyneline, kitaip vadinama psoriaze.
„Tuo metu diagnostika užtruko: gyvenau mažame miestelyje, tad iš pradžių buvau gydoma liaudiškomis priemonėmis – nuo česnakų iki kitų gamtos gėrybių „kaukių“ bei tepalų. Galiausiai tuometiniame Kauno Venerinių ligų ir odos dispanceryje nustatė, kad tai žvynelinė, skyrė gydymą ir išleido namo su įrašu „neužkrečiama“. Vis dėlto daugeliui bendraamžių ir net suaugusiųjų kėlė nepatogumų mano pleiskanos ir žaizdelės ant kūno (turėjau židinių ir plaukuotoje galvos dalyje, ir ant odos). Dėl to teko patirti patyčių, kaip dabar įvardinu bendraamžių elgesį.
Blogiausia, kad į tai jautriai reagavo mano mama ir aš pati. Iš esmės užaugau galvodama, kad sergu nepagydoma odos liga, kurią galiu valdyti tik vaistais. Augdama pastebėdavau, kad odos būklė keičiasi priklausomai nuo daugelio dalykų: atradau, kad ją pablogina kai kurie produktai (kava, alkoholis, citrusiniai vaistai). Vėliau tai patvirtino ir alergijos tyrimas – tiems produktams, į kuriuos labiausiai reagavo oda, buvau alergiška. Tačiau lygiai taip pat mačiau, kad situacija blogėja, kai aš... nervinuosi.
