Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, per stiprus nerimas arba pastovus buvimas parengties būsenoje, silpnina mūsų imuninę sistemą. Taigi, labai svarbu šioje mums visiems neįprastoje situacijoje ne tik laikytis saugumo priemonių, bet ir pasirūpinti savo psichine gerove. „Nerimo klinikos“ psichikos specialistų komanda dalinasi gairėmis, kurios galėtų padėti lengviau suvaldyti nerimą, kylantį dėl COVID-19.
Nerimo apraiškas nesunkiai galime pastebėti tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidos priemonėse. Gausu straipsnių, įvairių faktų interpretacijų, emocijomis grįstų pasidalinimų šia tema. Darosi sunku išvengti informacijos, susijusios su COVID-19.
„Visiškai normalu, kad neramu dėl COVID-19 grėsmės. Situacija mums yra nauja, nepažįstama, sunku suprasti, kiek grėsmė reali, neaišku, kaip ir nuo ko saugotis, kyla bejėgiškumas ir mes įvairiausiais būdais stengiamės atgauti kontrolę. Dalis mūsų su nerimu tvarkosi neigdami situacijos rimtumą, kiti – kritikuodami valdžios sprendimus socialiniuose tinkluose ar be perstojo plaudami rankas. Kiekvienas naudojasi sau priimtinais būdais nerimui mažinti“, – komentuoja įstaigos psichologė Ieva Žvinienė.
Deja, kai kurie tvarkymosi su nerimu būdai nėra efektyvūs ir nerimą gali dar labiau sustiprinti.
„Vienas iš tokių neefektyvių būdų – tai apsimesti, kad nieko nevyksta ir nieko nekeisti. Taip mes iš tiesų laikinai nurimstame, tačiau nustoję saugotis, kelsime sau pavojų. Kitas kraštutinumas – panikavimas. Tai turi priešingą poveikį – neleidžiame sau nurimti, vis apie tai galvojame, pervargstame ir darome daug ne itin efektyvių veiksmų arba pradedame pernelyg save riboti. Tokiu atveju dažnai pavojus yra išdidinamas, o galimybės apsisaugoti nuvertinamos.“ – įžvalgomis dalinasi klinikos psichologė Darja Norbutė.
Kyla klausimas, kaip šioje situacijoje sau padėti, o ne pakenkti? Štai keletas gairių, kurios gali padėti pasirūpinti savo psichologine gerove šiuo įtemptu laikotarpiu.
Ribokite nerimą keliančios informacijos srautą. Siūlome tikrinti naujienas ne dažniau nei du kartus per dieną konkrečiai pasirinktu laiku. Taip pat rekomenduojame išjungti mobiliajame telefone iššokančius pranešimus.
Pasirinkite patikimus informacijos šaltinius. Remkitės faktais, oficialia atsakingų institucijų teikiama informacija, ribokite emocijomis paremtų straipsnių, komentarų peržiūrą.
Atskirkite, ką galite ir ko negalite kontroliuoti. Pavyzdžiui, Jūs negalite sustabdyti viruso plitimo, tačiau galite sumažinti užsikrėtimo riziką laikydamiesi asmeninės higienos ir vengdami socialinių interakcijų.
Kiek įmanoma nekeiskite sau įprastos rutinos. Pavyzdžiui, jeigu turite dirbti namuose, paskirkite tam atskirą laiką, erdvę, tarsi būtumėte darbe.
Skirkite laiko savo jausmams. Jums priimtinais būdais išreikškite jausmus, kylančius dėl COVID-19. Pavyzdžiui, galite rašyti dienoraštį, dalintis savo emocijomis su artimaisiais, užsiimti kūrybine veikla ir pan.
Kreipkitės pagalbos į kitus arba suteikite pagalbą patys. Padėdami vieni kitiems suprantame, kad esame ne vieni ir šioje sudėtingoje situacijoje turime paramą.
Pasistenkite nenuklysti į svarstymus „kas būtų, jeigu...“. Tai pastebėję, pabandykite įvertinti, kaip yra čia ir dabar.
Jeigu ilgą laiką nepavyksta nurimti, skatiname kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus ar emocinės paramos telefonu tarnybas.
Svarbiausia, ką reikia žinoti apie saviizoliaciją
- Saviizoliacija privaloma visiems grįžusiems iš paveiktų teritorijų ar turėjusiems sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju. Jiems reikia 14 dienų likti namuose ir griežtai laikytis žemiau pateiktų principų:
- sutarti su darbdaviu dėl darbo iš namų, t.y nuotoliniu būdu arba atostogų (kasmetinių arba nemokamų), nesant galimybės – išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl jo kreiptis ne tiesiogiai einant į polikliniką, bet nuotoliniu būdu;
- vengti socialinių kontaktų - nesilankyti viešose bei masinio susibūrimo vietose, nevažiuoti viešuoju transportu, nepriimti svečių namuose;
- su drauge gyvenančiais artimaisiais stengtis išlaikyti saugų atstumą (bent iki 2 metrų), nepamiršti rankų higienos reikalavimų (plovimas su muilu ir vandeniu), dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
- būtinybės dėvėti medicininę kaukę, jei izoliavimosi laikotarpiu asmuo nejaučia ligos simptomų, nėra. Ji būtina tuo atveju, jei pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai – pavyzdžiui, kosulys, dusulys ir kt.;
- maistu ir kitais būtinaisiais poreikiais turėtų pasirūpinti šeimos nariai, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama maistą užsakyti į namus. Pvz.: užsisakyti prekes per "Barborą", arba prašyti, kad maisto produktų ar maisto atvežtų draugai arba artimieji ir paliktų prie durų;
- perkelti visus suplanuotus vizitus pas gydytojus, odontologus ar iš anksto numatytas procedūras, kol nesibaigs saviizoliacijos laikotarpis;
- tuo metu, jei žmogus nuolat vartoja vaistus, kuriuos jam būtina pratęsti, yra sudaryta galimybė į savo šeimos gydytoją kreiptis nuotoliniu būdu, t.y. be fizinio apsilankymo.
- Visą šį laiką (14 d.) NVSC specialistai atlieka aktyvų asmens stebėjimą (su stebimu asmeniu susisiekia telefonu, el. paštu ir užrašo sveikatos būklę). Todėl privaloma, kad toks asmuo būtų nuolat pasiekiamas telefonu, el. paštu. Jis privalo kasdien matuotis temperatūrą, stebėti savo sveikatą. Jei atsirastų koronavirusui būdingi simptomai (karščiavimas, kosulys, sunkesnis kvėpavimas), žmogus turėtų nedelsiant skambinti 112.
- Tuo atveju, jei per 14 dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai nepasireiškia, šis asmuo toliau nelaikomas turinčiu susirgimo riziką ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
- Asmenims, turėjusiems sąlytį su didelės ar mažos rizikos sąlytį turėjusiais asmenimis, saviizoliacinės priemonės netaikomos. Pvz.: 3 iš 4 šeimos narių keliavo į COVID-19 paveiktą teritoriją, grįžusiems trims - saviizoliacija namuose, o ketvirtajam (nebuvusiam toje teritorijoje), netaikomi saviizolaicijos apribojimai.
- Už saviizoliacijos nesilaikymą, ypač, jei dėl to buvo užkrėsti kiti asmenys, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
