Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko kiek rečiau. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai, informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Ar suskaudus nugarą būtina reikia skubėti pas gydytoją? Nebūtinai, jei juosmens ar nugaros skausmas savaime praeina per 2–3 dienas, nepriklausomai nuo to, ar savarankiškai gydėtės. Juolab pas specialistą poliklinikoje pakliūsite tikrai ne iš karto – kartais tenka laukti net keletą savaičių ar mėnesių. Tačiau jeigu skausmas yra intensyvus ir trunka 1–2 savaites, reikalinga specialisto konsultacija. Pačiam gydytis nedera, jei nugaros skausmą lydi kuris nors iš toliau išvardytų simptomų:
• po traumos atsiradęs ūmus ir stiprus skausmas;
• dėl aštraus skausmo negalite normaliai judėti visą dieną ir naktį miegoti;
• skausmas plinta žemyn į koją – kirkšnį, kelį, blauzdą ar pėdą;
• kojoje, pėdoje, kirkšnyje ar sėdmens srityje jaučiamas nutirpimas ir audinių nejautrumas;
• nugaros skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir intensyvus prakaitavimas;
• staiga sutriko šlapinimasis ir tuštinimasis (prarasta šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos kontrolė);
• sergate osteoporoze, onkologiniais susirgimais ir kitais lėtiniais kaulų ir atramos sistemos susirgimais;
• vargina didelis silpnumas ir dėl neaiškių priežasčių netenkama svorio;
• staiga sutriko lytinė funkcija ir t. t.
Šias atvejais reikalinga skubi gydytojo neurologo ar kitų specialistų konsultacija.
Nors bloga kūno biomechanika gali būti viena juosmens skausmo priežasčių, tačiau anaiptol ne vienintelė. „Žinoma, jei jūs daug kilnojote ar nešiojote ir tai atlikote netaisyklingai, galėjote tapti nugaros traumos ar nugaros skausmų priežastimi. Ne mažiau svarbu ir paties svorio dydis – juk skirtingas apkrovimas stuburo struktūroms tenka keliant 20 ir 50 kg sveriantį daiktą“, – rašoma pranešime.
Visgi dalis rimtų nugaros problemų ir stuburo traumų įvyksta esant taisyklingai kūno biomechanikai. Taigi, paplitusi nuomonė, kad „aš turbūt kažką negerai padariau“, ne visada yra teisinga. Kartais žmogus gali tik pasilenkti, kad užsirištų bato raištelį ar pasitaisytų pėdkelnes, ir tai gali pasibaigti tarpslankstelinio disko išvarža su stipriu ir netikėtu skausmu, rodančiu, kad yra dirginama nervinė šaknelė, išeinanti iš stuburo smegenų. Tokiu atveju stubure (jo sąnariuose, raiščiuose ir tarpslanksteliniuose diskuose) jau senokai progresavo degeneraciniai pakitimai, kurie iki tol pasireiškė tik nežymiais simptomais.
Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patvirtina galimas labai skirtingas nugaros ir juosmens skausmų priežastis: rūkymas, didelis nutukimas, ypač pilvo srityje, moteriška lytis, amžius daugiau nei 40 metų, depresiniai sutrikimai ir susirgimai, stresas, įtampa ir nepasitenkinimas savo darbu, bloga socialinė ir ekonominės padėtis, genetiniai veiksniai, prastesnis išsilavinimas, panašaus pobūdžio skausmai šeimos istorijoje, itin didelis darbo tempas, rankų (nemechanizuotas) darbas ir dideli ilgalaikiai fiziniai krūviai, ilgalaikė statinė kūno padėtis darbe ir didesnis darbo valandų skaičius, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus, viso kūno vibracija, nėštumas, stuburo lūžiai ir daugelis kitų mažiau ištirtų veiksnių.
Dažniausiai yra neįmanoma nustatyti vienintelę skausmo priežastį ir tenka išskirti kelias galimai realiausias arba jų derinius. Pagal vienus šaltinius, 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, turi degeneracinių stuburo pakitimų, bet nejaučia skausmų. Vadinasi, ateityje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (pavyzdžiui, ūmus stresas, peršalimas, sunkesnių daiktų nei paprastai kilnojimas bei nešiojimas), gali pasireikšti nugaros skausmu.
Pagrindinę ir didžiausią nugaros skausmų dalį sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai, kurie gydant dažniausiai praeina per 4–6 savaites, nors ir nepavyksta tiksliai nustatyti jokios specifinės ligos ar išreikštos stuburo patologijos, kuri galėtų vėl sukelti šiuos skausmus ateityje. Absoliučioje daugumoje mokslinių straipsnių teigiama, kad nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas sudaro net iki 80–90 proc. visų nugaros skausmų. Ir tai sudaro itin didelę problemą, nes gydant nugaros srities skausmus tenka itin kūrybiškai panaudoti įvairiausias simptomines, alternatyvios medicinos ir fizinės medicinos priemones, kurios įvairiose šalyse gerokai skiriasi.
Ramybė (gulima padėtis) ar judėjimas?
Savaime suprantama, kad esant ūmiems ir intensyviems skausmams reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio, kad nesukeltumėte dar intensyvesnio skausmo ir funkcijos sutrikimo. Pats aštrus skausmas yra tas griežtas „saugiklis“ neleidžiantis būti fiziškai aktyviu. Tačiau tai nereiškia, kad reikia ramiai gulėti lovoje savaitę ar net kelias. Taip buvo gydoma prieš 20–30 metų ir pirmas gydymo schemos punktas buvo ilgalaikė ramybė.
Dabar ilsėtis rekomenduojama apie 48 valandas po persidirbimo ar po to, kai pajutote aštrų nugaros skausmą. Jeigu skausmas nėra intensyvus, laipsniškai galite didinti savo fizinės veiklos lygį ir stenkitės kuo greičiau grįžti prie kasdieninės įprastos veiklos. Tačiau būtina vengti staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, kurie gali sustiprinti skausmą. Kaip patvirtina moksliniai tyrimai, ilgalaikė ramybė paprastai duoda priešingą efektą.
Kiekvieną dieną pradėkite specialia mankšta, skirta stuburui
Bent 20–30 minučių kasdien reikėtų skirti specialiai mankštai, lankstumo ir tempimo pratimams. Tai ne tik suteiks žvalumo, bet ir palaikys stuburo lankstumą ir raumenų jėgą bei ištvermę. Tuo pačiu bus aktyvinama kraujotaka ir medžiagų apykaita nugaros srityje. Jeigu esate sveikas, drąsiai užsiiminėkite jūsų pamėgtomis sporto šakomis ar savarankiškai mankštinkitės laisvalaikiu.
Nuolat avėkite patogią avalynę
Avalynė turėtų būti su neaukštu kulnu (apie 2–4 cm), minkštu ir amortizuojančiu padu, nedeformuojanti pėdos. Daug vaikštant ar stovint, avalynės konstrukcija iš dalies sugeria ir amortizuoja nedidelius smūgius bei virpesius, taip apsaugodama stuburo struktūras. Kartu ji šiek tiek apsaugo ir kojų sąnarius. Žinoma, kad ir kokia gera ir patogi avalynė, ji viena tikrai neišgelbės nuo nugaros skausmų. Kaip ir „gydantys“, „ergonomiški“ ir kitokie čiužiniai miegui. Tai tik gamintojų reklama, kurios nepatvirtina nepriklausomi moksliniai tyrimai.
Taisyklingai kelkite sunkius daiktus:
Keldami sunkius daiktus laikykitės šių paprastų patarimų, kad apsaugotumėte savo nugarą nuo skausmų ir traumų:
• atsistokite kuo arčiau objekto, kurį kelsite, o pėdas pastatykite maždaug pečių plotyje;
• rankas laikykite kuo arčiau kūno (neištieskite rankų į priekį), o alkūnes arčiau liemens;
• liemenį stenkitės laikyti tiesiai, šiek tiek išlenkdami juosmenį pirmyn;
• prieš keldami sulenkite kojas per kelių ir klubų sąnarius ir jokiu būdu nekelkite tiesiomis kojomis;
• kelkite padėdami kojų ir pilvo preso raumenimis, jokiu būdu svorio nekelkite vien naudodami nugaros raumenis ir lenkdamiesi per juosmenį;
• keldami sunkų daiktą niekada neatlikinėkite sukamojo judesio liemeniu į dešinę ar į kairę;
• jei keliate objektą su kitu asmeniu, darykite tai sutartinai, vienu metu – vienas iš jūsų galėtų duoti komandą.
Sėdėkite patogiai ir taisyklingai, kartkartėmis keisdami kūno padėtį
Jeigu jūsų darbo vieta prie kompiuterio, stalas ir kėdė turi būti sureguliuoti taip, kad būtų patogu ir laikysena būtų taisyklinga. Nesikūprinkite ir nesilenkite pirmyn, nesėdėkite pasisukęs. Galva, kaklas ir nugaros viršutinė dalis turėtų būti vienoje plokštumoje ir neįsitempę. Būtina, kad reguliuotųsi ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis.
Kompiuterio ekranas turėtų būti tiesiai prieš darbuotoją akių lygyje arba kiek žemiau akių linijos, kad susidarytų maždaug 10–20 laipsnių kampas ir maždaug ištiestos rankos atstumu. Taip stuburas išlaikomas neutralioje padėtyje.
Pageidautina, kad kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami, klaviatūra gulėtų alkūnių lygyje, o rankos laisvai nusvirę žemyn. Svarbi patogi atrama nugaros juosmens daliai (atlošas). Kėdė turėtų turėti bent nedidelius išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius ir atitikti konkretaus žmogaus ūgį. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai, o keliai sudarytų 90–110 laipsnių kampą. Kėdės sėdynė turėtų būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu.
