Jei prieš metus galėjome kalbėti apie tai, kad Lietuva per 20 metų sugebėjo sumažinti savižudybių skaičių beveik tris kartus, tai šiuo metu konstatuojama liūdnesnė statistika – 2023 metais nusižudė 562 asmenys, o tai net 35 mirtimis daugiau nei 2022 metais.
Augimas fiksuotas beveik visose amžiaus grupėse
Praėjusiais metais fiksuota 51,3 tūkst. daugiau Lietuvoje gyvenančių asmenų. Nepaisant to, augantis savižudybių skaičius pralenkė šią statistiką. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų pernai nusižudė 19,5 gyventojų, kai 2022 metais – 18,8 arba dvigubai mažiau nei 2013 metais. Niūrūs skaičiai matomi beveik visose amžiaus grupėse, išskirti galima tik pačius jauniausius, kurie džiugina gana ženkliu kritimu ir 70-74 bei 85+ metų amžiaus grupę, kurioje matomas gerėjimas.
„Bendra statistika yra labai šokiruojanti ir čia galimai reikės gilesnių tyrimų iš valstybės institucijų – kodėl fiksuojame pirmą tokį augimą po 10 metų pertraukos. Tiesa, vilties šviesulys yra jauniausia žmonių grupė ir, žvelgiant iš mūsų tiesioginės darbo srities, mažėjimas 60+ amžiaus grupėje. Tačiau bendras augimas nustelbia viską“, – „M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo“ bendrasteigėjė Kristina Čiuželienė.
Vyresni žmonės vis dar dažniausiai besižudanti grupė
Nepaisant jau minėto mažėjimo vyriausiųjų asmenų grupėje, jo laikyti teigiamu signalu – negalime. Senjorų savižudybės sudaro daugiau nei 39 % visų šio pobūdžio mirčių. Nors šis rodiklsi per metus sumažėjo 5 procentiniais punktais, tačiau tam įtakos turi bendras, didesnis savižudybių kiekis. Galima pripažinti, kad vyresnių asmenų savižudybių prevencijai yra skiriama mažiausiai dėmesio.
„Kalbant apie vyresnius žmones, liūdina ne tik skaičiai, tačiau tendencijos bei šiai problemai skiriamas dėmesys. Visos amžiaus grupės susiduria su iš esmės skirtingomis problemomis ir reikalauja specifinio dėmesio. Šiuo atveju matome, kad į amžėjančio žmogaus vienišumą yra dažnai numojama ranka, būtent tai buvo viena iš priežasčių kodėl prieš 8 metus įkūrėme „Sidabrinę liniją“.
„Viešosios paslaugos yra tolinamos nuo šio žmogaus, o ir pačių paslaugų kokybė dažnai orientuota į greitį – ne į žmonių poreikius. Tai yra iššūkis Lietuvai, nes esame senstanti valstybė, o nesugebėjimas pritaikyti paslaugų krepšelio prie vyresnio amžiaus žmonių ir jų poreikių kainuoja realias gyvybes“, – pasisakė K.Čiuželienė.
Prie blogėjančių skaičių prisideda ir įtampa
Savižudybių statistikoje toliau dominuoja vyrai, jie sudaro beveik 80 % visų nusižudžiusiųjų. Proporcija truputėlį mažėja sulaukus vyresnio amžiaus, tačiau tai galima paaiškinti demografiniu veiksniu – vyrų skaičius sparčiau mažėja didėjant amžiui.
„Prie blogėjančių skaičių galėjo prisidėti ir įtampa bei neužtikrintumas dėl ateities. Labai daug kalbama apie tai, kad gyvename geriausiai kiek esame gyvenę, tačiau užtenka pažiūrėti į nelygybės skaičius ir pamatysime didelius netolygumus. Taip pat turime neeilinius ketverius metus, per kuriuos turėjome prisitaikyti prie vis besikeičiančio pasaulio „reljefo“, o tai pagimdė daug įtampos ir neužtikrintumo, kurių išdavas dabar galimai ir matome.
Įtampa – tai tarsi vandens lašų kapsėjimas, jie laša, laša kol pratašo net stipriausią akmenį. Per paskutinius dešimt metų padarėme nemažai darbo gerinant šią juodą statistiką, tačiau statistikos stagnacija vyriausiųjų tarpe, o dabar ir bendros statistikos blogėjimas rodo, kad turime imtis naujos strategijos – ją pritaikyti visoms amžiaus grupėms“, – užbaigė K.Čiuželienė.
