Perpūstas kaklas – pakanka vieno išėjimo
Drauge su staigiais temperatūros pokyčiais gali užklupti skausmingi kaklo, sprando arba apatinės nugaros dalies perpūtimai, pasakoja vaistininkas M.Rutalė. Jis sako, kad perpūtimams įtakos turi ne patys temperatūrų pokyčiai, o juos lydinti netinkama apranga.
„Prieš išeidami iš namų, pasitikrinkite orų prognozes. Jeigu vieną dieną jūs jau dėvėjote plonesnį paltą ir buvote be šaliko, įsitikinkite, ar kitą dieną temperatūra nebus nukritusi taip, kad su ta pačia apranga sušaltumėte. Taip pat būkite atsargūs išeidami į lauką po treniruotės – pasirūpinkite šiltesniais drabužiais, nes sukaitus peršalti lauke itin paprasta.
Po treniruotės įšilęs kūnas gali per greitai atšalti lauke, kur temperatūra daug žemesnė negu jo. Taip raumenys gali patirti šoką, ko pasekmė – surakintas sprandas, kaklas ar apatinė nugaros dalis“, – pasakoja vaistininkas M.Rutalė.
Anot jo, tokį skausmą palengvinti gali priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo. Turintiems skrandžio problemų – opaliges ar padidėjusį rūgštingumą – patartina naudoti vietinius priešuždegiminius gelius raumenims atpalaiduoti.
Situacija kartojasi – traumos paslydus
Ateinančiomis dienomis lietų pakeis žema temperatūra ir sniegas. Anot vaistininko, šiemet jau buvo ne vienas staigus temperatūrų pokytis, kada į vaistines užsukdavo daugiau žmonių, besiskundžiančių raumenų ir sąnarių patempimais nukritus.
„Ateinančias dienas labai atsargiai vaikščiokite – eikite mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkus kojas per kelius, kuo mažiau apkraukite rankas daiktais, o dėmesį koncentruokite ne į telefono ekraną, bet į kelią priešais. Jeigu parkritimo išvengti nepavyko, pirmąsias porą parų rekomenduojama sužeistą kūno dalį šaldyti su kompresais trumpais intervalais – po 2–5 minutes.
Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama iki 10–15 minučių. O po to rekomenduojama, iki kol sugysite, naudoti šaldomuosius gelius, o jei turite kraujosruvų – gelius su heparinu“, – pataria vaistininkas M.Rutalė.
Vaistininkas priduria, kad jeigu pirmąją dieną skausmas labai stiprus, negalite atremti rankos arba priminti kojos, galima įtarti lūžį, todėl tokiais atvejais patariama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Šio sezono „draugė“ – lūpų pūslelinė
Orų pokyčiai – tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonėms atsiranda lūpų pūslelinė, pasakoja vaistininkas. Anot jo, herpeso virusą gali iššaukti bendrai vyraujantis šaltis ir žvarbus vėjas.
„Šalti orai ir žvarbus vėjas išsausina mūsų lūpas, dėl ko yra pažeidžiamos mūsų lūpų nervų galūnėlės. Lygiai taip pat mes galime pasigauti lūpų pūslelinę paprasčiausiai susirgus peršalimo ligomis – tuomet pasilpsta mūsų imunitetas ir jam sunkiau nugalėti herpeso virusą.
Herpeso virusą turintiems žmonėms tokiu sezonu visuomet yra tik laiko klausimas, kada jis suaktyvės. Todėl, norint išvengti herpeso, vertėtų stiprinti savo imunitetą bei naudoti maitinančius ir nuo šalčio saugančius lūpų balzamus“, – pataria vaistininkas M.Rutalė.
Peršąlame dėl silpno imuniteto
Besikeičiant orams, kiekvienas galime peršalti dar paprasčiau, teigia vaistininkas. Anot jo, didžiausia peršalimo ligų rizika kyla tiems, kurių imunitetas yra stipriai nusilpęs.
„Kartais peršalus ne visuomet mums gali pakakti vaistų, skirtų simptomams malšinti. Pirmiausia rekomenduojama vartoti vitaminą C, kuris ne tik gelbsti stiprinant imunitetą, bet ir vartojant jį ligos metu, šis gali sutrumpinti jos trukmę. Panašų poveikį turi ir vitaminas D, kuris gali padėti palengvinti ligos simptomus bei tuo pat metu stiprinti imuninę sistemą.
O jeigu karščiuojate, papildomai vartokite elektrolitų ir gliukozės tirpalus, kurie atstatys prarastus mineralus bei elektrolitus, padės palaikyti optimalų skysčių kiekį, suteiks organizmui energijos“, – pataria vaistininkas.
