Greitajai pritrūko 15 minučių?
„Su vyru kartu išgyvenome 22 metus. Per tą laiką žmogus nėra sirgęs. Jis buvo mano antras vyras, padėjo man išauginti šešis vaikus. Savo rankomis pastatė iš senų plytų mūsų namus, viską mokėjo, net iš vytelių pynė krepšius. Buvo visiškai atsidavęs darbui, negeriantis, nerūkantis.
Jam buvo 73 metai, bet buvo darbingas iki paskutinės minutės. Turime du sodus po dvylika arų, viskas buvo jo rankomis tvarkoma – arė, akėjo, sėjo, aš dariau tik smulkesnius darbus. Labai mane saugojo. Dar vakare jis garažą pabaigė statyti, apklojo skardomis. Nesiskundė niekuo.
Ryte radau jį virtuvėje parvirtusį. Klausiu, kas atsitiko, o jis manęs prašė vaistų nuo kraujo spaudimo, nes manė, kad jis užkilęs. Tačiau iš tiesų kraujospūdis jau buvo nukritęs – aparatas jo neberodė.
Atbėgo kaimynė, dirbusi sesele greitojoje, patikrino pulsą ir liepė skubiai kviesti greitąją, nors vyras dar bandė prieštarauti, kad nereikia. Paskambinau pagalbos numeriu 112, o ten pradėjo mūsų visko klausinėti. Turbūt tik batų numerio nepaklausė. Aš sakiau – žmogui su širdimi bloga, skubėkite, po to telefoną pagriebė sūnus. Tačiau operatorė toliau visokių nesąmonių klausinėjo“, – prisiminė pašnekovė.
Pasak jos, greitoji pagalba atvyko maždaug po 45 minučių. Vyras tuo metu dar buvo gyvas, bet keliamas ant neštuvų mirė.
Medikai dar bandė jį gaivinti automobilyje, tačiau jų pastangos buvo bergždžios. Jiems teko tik apgailestauti, kad buvo per toli, kad atvyktų 15 minučių greičiau, kurios ir buvo lemiamos. Esą iškvietimų daug, juolab kad kaip tik vyravo didžiuliai karščiai, kenkiantys lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Kiek kilometrų, tiek minučių
„Medikai pripažino, kad jeigu būtų atvykę 15 minučių greičiau, būtų išgelbėję vyrą. Mano telefone yra visi skambučių įrašai, tai nesunku patikrinti, kiek laiko laukėme greitosios. Kai dar kartą skambinome, kur taip užtruko greitoji, operatorė mums pasakė, kad ji išsiųsta, bet ji atvyks maždaug per tiek minučių, kiek yra kilometrų iki vietos. Baisu: čia gęsta žmogaus gyvybė, o kitoje pusėje šaltai skaičiuojami kilometrai.
Aš gi pati mačiau, kad žmogus gęsta. Mano pirmas vyras taip pat man ant rankų mirė. Turbūt ir jis pats suprato. Kai kaimynė, belaukiant greitosios, jo klausė, kaip jis jaučiasi, šis sakė: „Silpnėju.“ O mes stengėmės jį palaikyti, kad nepasiduotų, kol atvažiuos greitoji. Juk žinau, kad ir ne tokio amžiaus žmones išgelbėja įvykus infarktui, o mano vyras toks stiprus buvo“, – tvirtino Antanina.
Operatorė pasakė, kad greitoji atvyks maždaug per tiek minučių, kiek yra kilometrų.
Dar vienas paradoksas: greitoji, atvykusi į Antaninos namus apie 12 val. dienos, iš jos kiemo išvažiavo tik po gerų trijų valandų. Mat jie negalėjo patys iškelti iš automobilio mirusio žmogaus kūno, todėl iš pradžių laukė, kol policija atvažiuos, o tada kažkodėl iš Šiaulių, o ne iš kur nors arčiau išsiųsto katafalko.
„Kiek dar žmonių per šį laiką nesulaukė pagalbos laiku?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Nuoskaudas bandė išsakyti A.Verygai
Taip jau sutapo, kad praėjus trims dienoms po šios nelaimės Naujoje Akmenėje lankėsi A.Veryga. Jis apsilankė Naujosios Akmenės ligoninėje, Akmenės rajono psichikos sveikatos centre, taip pat Pirminės sveikatos priežiūros ir Greitosios medicinos pagalbos centruose.
„Susidėjusi rankas prisistačiau jam kaip šešių vaikų motina. Pasakiau, kad Akmenės gydytojai mane ištraukė iš klinikinės mirties, kai trečią vaiką gimdžiau, pas mus rajone tikrai geri medikai, bet juos visus iš čia išvaro, ligoninėje po truputį uždaromi visi skyriai, ir baisu, kad tuoj čia nieko nebeliks. Ir kas čia benorės gyventi? Iš mano šešių vaikų Lietuvoje dabar likęs tik vienas, visi kiti išvažiavo, nes neturi čia ką veikti, nors turi išsilavinimą.
Deja, A.Veryga nepasirodė labai mandagus, nuo manęs nusisuko ir pradėjo laiptais į viršų lipti, net neišklausė manęs iki galo. Tik pasakė: „Tai ir darome, kad geriau būtų.“
O aš manau, kad viskas tik blogiau. Anksčiau greitoji būdavo vietoje, net po avarijos žmones išgelbėdavo, nes greitai nuveždavo į reanimaciją. Dabar ir tos pas mus nėra. Ir turėjo žmogus išeiti, nors buvo tvirtas visą gyvenimą.
„Ponia, jūs per daug spaudos prisiskaičiusi“, – aiškino man A.Veryga. „Ministre, man tinklainės atšokusios, aš spaudos net užsisakyti neturiu už ką“, – atsakiau jam. Per televizorių rodo, kaip šunis skuba gelbėti, o čia žmogus nesulaukė pagalbos“, – moteris liejo širdgėlą.
Ekipažai finansuojami pagal gyventojų skaičių
Akmenės rajono Greitosios medicinos pagalbos centro tinklapyje nurodoma, kad įstaigos siekiamybė, jog laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmos medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios mieste būtų iki 10–15 min., kaime – iki 20–25 min. Kitais atvejais mieste – iki 30 min., kaime – iki 45 min.
Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje dirba 2,91 brigados, kurios aptarnauja apie 22 tūkst. gyventojų, tačiau iškvietimus joms skiria ir nukreipia, kur vykti, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė.
Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo slaugos administratoriaus Jono Stonio, ekipažų skaičius pagal galiojančius teisės aktus priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Tai reiškia, kad jis nepriklauso nuo atstumų, kuriuos ekipažui tenka įveikti. Akmenės rajone dirba du greitosios pagalbos automobiliai ir, akivaizdu, kad jie ne visada spėja nuvykti iš vieno rajono pakraščio į kitą greitai.
Nemažai iškvietimų būtų galima išvengti
„Jeigu abu ekipažai rajone išvykę, esant skubiam atvejui važiuoja laisvas ekipažas iš gretimo rajono. Dispečeris mato, kur jie visi yra, ir gali nukreipti. Tačiau būna ir taip, kad užimti visi automobiliai, ir tuomet iškvietimas paskiriamas tam, kuris galės atvykti greičiausiai. Iškvietimų visada daug, o kai karšti orai, jų dar padaugėja, kadangi lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pasijunta blogai.
Dažnai jiems skubios pagalbos nereikia, bet ne visada aišku, kas atsitiko, telefonu ne kiekvienas sugeba paaiškinti, kas jam blogai. Todėl pas kiekvieną pacientą reikia nuvykti ir išsiaiškinti situaciją. Vienais atvejais net medikamentų žmogui neprireikia, užtenka patarimo, o kitais atvejais iš tiesų reikia skubios pagalbos“, – aiškino pašnekovas.
-
Vyras su lūžusia kaukole pagalbos laukė dvi valandas, nes greitoji neturėjo teisės jo vežti į reikalingą ligoninę
-
Medikai prabilo apie katastrofišką rajonų atskirtį po sveikatos apsaugos reformos: ligotiems žmonėms pataria ten negyventi
-
Vaiką su plyštančiu apendicitu greitoji vežė stoviniuodama nusipirkti braškių
-
Anglijoje dirbantis medikas nebeprisitaikytų Lietuvoje: sąlygos skiriasi kardinaliai
Pasak jo, jeigu rajonai turėtų daugiau automobilių, tokių skaudžių situacijų būtų mažiau, tačiau tai nėra konvejerinis darbas ir sunku apskaičiuoti poreikį. Gali būti, kad vienu metu nėra nė vieno iškvietimo, ir visos brigados stovi, o kitu metu jų tiek daug, kad nespėjama pas pacientus. Taigi vienoje pusėje – taupymas, kitoje – žmonių gyvybės.
„Kita vertus, žmonės labai nori, kad vos iškviečia greitąją, ji jau būtų vietoje. Taip niekada nebus. Manau, problema dar ta, kad žmonės per mažai bendradarbiauja su savo šeimos gydytoju. Jie įpratę kviestis greitąją pagalbą. Greitoji atvažiuos, viską paaiškins, pasakys, kokių vaistų gerti, nuveš į ligoninę, kad padarytų tyrimus.
Tikrai yra nemažai iškvietimų, kurių būtų galima išvengti, jei žmonės dažniau lankytųsi pas savo šeimos gydytoją, su juo aptartų, ką daryti ir kokius vaistus vartoti esant vienai ar kitai situacijai“, – svarstė J.Stonys.
SAM ketina išsiaiškinti situaciją
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, užklausti, kaip vertina šią situaciją, užtikrino, kad dėl šio konkretaus įvykio ministerija kreipsis į įstaigos steigėją, prašydama atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilis užtruko taip ilgai ir laiku nesuteikė reikiamos pagalbos.
„Labai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos. Paciento mirtis yra skaudus įvykis ir kiekvienu atveju pagalba turėtų būti suteikiama operatyviai, kad būtų galima išvengti tokių istorijų. Siekiant gerinti pagalbos teikimą pacientams, Akmenės rajono GMP centrui buvo perduoti 2 B tipo GMP automobiliai.
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių skaičius regione yra nustatomas pagal gyventojų skaičių. Tačiau retkarčiais pasitaiko atvejų, kai iškvietimų atsiranda daugiau, nei yra GMP automobilių, tuomet kreipiamasi pagalbos į toliau esančius ekipažus. Turi būti užtikrinta, kad visi pacientai, kuriems reikia skubios pagalbos, ją gautų laiku“, – teigė SAM ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
Labai apgailestaujame, jeigu tai įskaudino moterį ir taip sunkiu gyvenimo momentu.
Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos nuomone, bendrauti su bendruomenėmis, savivaldybių atstovais, gydymo įstaigų atstovais ir bendrai spręsti problemas yra būtina. Būtent todėl ministras nuolat vyksta į regionus, kur susitinka su savivaldybių, gydymo įstaigų atstovais, bendrauja su žmonėmis, atsako į jų klausimus.
„Deja, ne visada fiziškai yra įmanoma detaliai įsigilinti į visas problemas, tad tikėtina, kad šį kartą dėl įtemptos vizito darbotvarkės pritrūko laiko atsakant į visus klausimus. Labai apgailestaujame, jeigu tai įskaudino moterį ir taip sunkiu gyvenimo momentu“, – sakė A.Žilinaitė.
