Nuo 2005-ųjų Lietuvos parduotuvėse galima nusipirkti tik joduotosios druskos. Nors toks sprendimas sulaukė įvairių vertinimų, jodo trūkumo problemą tokiu būdu sprendžia daugiau nei šimtas šalių.
„Skaičiuojama, kad apie 30 proc. pasaulio gyventojų gyvena jodo trūkumo aplinkoje. Jodas kaupiasi dirvožemyje ir gėlame vandenyje, priklausomai nuo dirvožemio geografinės padėties. Jei jodo trūksta dirvožemyje ir gėlame vandenyje, tai ir maisto produktuose jo bus mažai, o 94 proc. jodo į organizmą patenka su maisto produktais“, – aiškino Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo sk. vedėja Roma Bartkevičiūtė.
Nors jodo kiekis įvairiuose regionuose kiek skiriasi, visa Lietuva priskiriama endeminiam jodo trūkumo regionui. Tai reiškia, kad gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra.
„Lietuvoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kuriuose jodo kaupiasi mažiau. Labiausiai jodas kaupiasi juodžemyje. Jo trūksta ne tik dirvožemyje, bet ir vandenyje. 1995 metais Jungtinių Tautų vaikų fondas iniciavo specialią programą. Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad Lietuvoje vyrauja jodo trūkumas“, – įspėjo R. Bartkevičiūtė.
Jodas svarbus skydliaukės veiklai. Ši medžiaga įeina į žmogaus augimą, fizinį ir psichinį vystymąsi reguliuojančių hormonų sudėtį. Štai kodėl net nedidelis jodo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ypač pakankamas šio elemento kiekis svarbus vaikams.
„Vaikų organizmas dar vystosi ir būtent šito mikroelemento trūkumas jiems gali turėti didelės įtakos. Net ir nedidelis trūkumas jau gali vaikui būti reikšmingas: jam sunku susikaupti, jis greitai pavargsta, jam sunkiai sekasi mokslas“, – vardijo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo sk. vedėja.
Padidinti jodo kiekį, pasak pašnekovės, galima vartojant tam tikrus maisto produktus. Joduotoji druska – tik vienas iš jų.
„Daugiausia jodo yra jūros produktuose: jūros žuvyse ir gėrybėse. Remiantis atliktais tyrimais, mes šių produktų vartojame nepakankamai, jų vartoti reikėtų kuo daugiau“, – pabrėžė specialistė.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad suaugusiam žmogui reikalinga jodo dozė per parą – 150 mikrogramų.
