Jeigu turėtų supergalią, kurią galėtų panaudoti aktualiausiai ortopedijos traumatologijos problemai spręsti, T.Jonaitis sukurtų tabletę, atkuriančią kremzles. „Iš karto Nobelio premiją gaučiau“, – neabejoja gydytojas.
Pasak T.Jonaičio, kremzliniai pažeidimai ypač luošina žmogų, riboja judesius, sukelia skausmus. Ir tai – ypač dažna problema.
„Manau, beveik kiekvienas žmogus yra jautęs ar net ir dabar gyvena su tam tikro kremzlinio audinio skausmu – kelio ar stuburo slankstelio. Jeigu ir ne, anksčiau ar vėliau mes visi kažkokių pažeidimų turėsime, nes gyvendami patiriame įvairių traumų, kurių pasekmės kaupiasi“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas.
Sąnarių dilimo priežastys
Sąnarių dilimą ortopedai traumatologai vadina artroze. Jos priežasčių tikrai daug, tačiau viena dažniausių – jau minėtos traumos.
„Jeigu nestipriai sumuši kelio sąnarį, kremzlė absorbuoja smūgį ir nieko tokio, tačiau kremzlinių ar raiščių pažeidimų patiriant dažnai, laikui bėgant vystosi kremzlių arba raiščių nestabilumas ir vyresniame amžiuje jau nustatome artrozinius laipsnius“, – kodėl dyla kelių ir kiti sąnariai, aiškino gydytojas.
Be traumų labai svarbi ir genetika – ką mes turime savyje, ką paveldėjome, o galbūt sergame reumato ar kitokiomis ligomis, kurios turi įtakos artrozės vystymuisi.
„Konsultuoji 70–80 metų amžiaus pacientą ir matai, kad jo sąnariai – puikios būklės, o kito 30–40 metų amžiaus žmogaus, kurio kremzlės, atrodo, turėtų būti puikios būklės, akivaizdžiai sumažėjęs sąnarių tarpas, formuojasi ataugėlės, ir tai – pirmieji artrozės požymiai“, – pateikė pavyzdį T.Jonaitis. Anot jo, sumažėjęs tarpas tarp sąnarių, kai kaulas pradeda remtis į kaulą, rodo, jog toje vietoje nebėra kremzlės, ji visiškai išdilusi. Tuomet ir patiriame skausmus, nes kremzlės saugo mus, absorbuodamos smūgius.
Kaip išvengti kremzlių pažeidimų?
Jeigu pacientas turi antsvorio, gydytojas T.Jonaitis sako: „Būkite geras, numeskite nors 5 kilogramus“. Net ir tiek sumažinus svorio, sąnario apkrova akivaizdžiai sumažėja.
Kaip rodo mokslinės studijos, 5 ar 10 kilogramų sumažinta kūno masė apkrovą sąnariams sumažina tris kartus. „Tai jau pliusas. Be to, reikia viską daryti su protu – tiek per didelis, tiek per mažas fizinis krūvis yra blogai. Jeigu 8 valandas sėdėsite prie kompiuterio, o paskui – prie televizoriaus, yra blogai, nes kremzliniam audiniui judesys – būtinas“, – pabrėžė gydytojas ortopedas traumatologas.
Patarimas dirbantiems sėdimą darbą
Dirbantiems sėdimą darbą T.Jonaitis patartų per dieną nueiti bent 10 tūkst. žingsnių: „Jeigu grįžti iš darbo ir matai, kad esi nuėjęs tik 6 tūkstančius žingsnių, reikia 4 tūkstančius dar išvaikščioti, nes kremzlės, kaip ir visas organizmas, turi turėti tam tikrą iškrovą, ir tai yra labai svarbu.“
Tačiau klaida būtų staigiai pradėti sportuoti niekada to nedarius ar neapšilus. „Mūsų sąnariams tai taip pat stresas. Sąnarys iš karto tinsta, signalizuoja, kad krūvis – per didelis. Į tai reikia atsižvelgti“, – patarė gydytojas.
Į Baltijos-Amerikos kliniką pas ortopedą-traumatologą konsultuotis ateina apie pusė pacientų, kurie per mažai juda, ir panašiai tiek pat, kurie sąnarių, raiščių ar kremzlių problemų patiria dėl per didelio fizinio krūvio.
„Jeigu po maratono, net jeigu žmogus jam ruošėsi, kenčiami skausmai, vadinasi, organizmas netinkamai buvo paruoštas didesniam fiziniam krūviui. Iš kitos pusės, dirbant sėdimą darbą svarbu įprasti daryti pertraukas, jų metu pasimankštinti, nes fiksuota priverstinė padėtis kūnui nėra gerai“, – atkreipė dėmesį T.Jonaitis.
Operuoti ar dar palaukti?
Baltijos-Amerikos klinikos gydytojai naudojasi ypač plačiu pagalbos priemonių arsenalu: nuo konservatyvaus reabilitacinio gydymo iki modernių procedūrų bei operacinio gydymo, jeigu to prireikia.
„Regis, rentgenas – jau senas metodas, bet juo mes vis dar nustatome tam tikrus artrozės laipsnius, jeigu reikia – darome echoskopiją. Kremzlinio, raiščių audinio arba menisko pažeidimams diagnozuoti siunčiame pacientą atlikti magnetinio rezonanso tyrimo ir tuomet sprendžiame, kokį gydymą rinktis – konservatyvų ar vis dėlto reikia operacijos“, – aiškino gydytojas.
Išeitis – sąnarių injekcijos
Jeigu nusprendžiama, kad dar nereikia operacijos, pacientams dažnai rekomenduojamos sąnarių hialurono injekcijos arba kamieninių ląstelių, vadinamojo riebalinio audinio, injekcijos procedūrą.
Kaip aiškino T.Jonaitis, pastarajai imama to paties paciento riebalinio audinio, kurio labai aukštas suderinamumas, nes retais atvejais hialurono injekcijas organizmas atmeta. Pačio paciento audinys tos atmetimo reakcijos neduoda. Be to, pastebėta, kad riebaliniame audinyje yra didelis kiekis kamieninių ląstelių.
Kai kurie pacientai tikisi, kad tokios injekcijos atkuria kremzlinį audinį, tačiau taip nėra. „Kremzlė neatsistato. Vis dar neturime tokios metodikos, kuri leistų atkurti kremzles, nors link to einama. Tačiau kamieninių ir riebalinių ląstelių injekcijos labai efektyviai mažina uždegimą. Šiuo metu tai efektyviausias ir ilgiausiai veikiantis gydymo būdas. Po tokios injekcijos žmogus gali metams, o kai kuriais atvejais net ir trejiems nebejausti skausmų, tad labai pagerėja gyvenimo kokybė“, – sakė gydytojas.
Riebalinėmis injekcijomis atnaujinamas ir kremzlinis paviršius, jos pasitarnauja po raiščių, meniskų rekonstrukcijų ar kitų ortopedinių traumatologinių operacijų, padėdamos žmogui daug greičiau atsistoti ant kojų.
Gydytojo patarimas kenčiantiems skausmą
T.Jonaičio patarimas pacientams – nekentėti, nes pagalbos būdų yra, ir nebijoti operacijų: „Tikrai ne visus pacientus reikia operuoti. Daliai pacientų pakanka paprastos reabilitacijos, mankštų. Kartais žmogui gali būti tiesiog raumenų atrofija, nes jeigu žmogus nejuda, jo raumens masė krinta, o kremzlė silpnėja ir progresuoja artrozė.“
Paklaustas, kiek kęsti sąnarių ar kitas problemas ir kada jau ryžtis operuotis, T.Jonaitis patarė pasitikėti gydančiu gydytoju ir ortopedijos traumatologijos lygiu, kuris Lietuvoje yra aukštas: „Mes išsamiai išanalizuojame, ar pacientui tikrai būtina operuotis, o ilgametė praktika padeda suprasti, kada geriau neskubėti, kada pacientui galima padėti kitais būdais, panaudojant kad ir hialurono ar riebalines injekcijas, kartu apjungiant kineziterapiją, reabilitaciją ir kitus gydymo metodus, nes bet kokia operacija – rizika ir joks gydytojas jos be reikalo nesiūlo“.
Ateitis – trūkstamų organų spausdinimas
Pagrindinė pacientų klaida, kurią pastabi gydytojas, – delsimas pasirodyti specialistui: „Jeigu yra skausmas, jis vargina ar patiriame bet kokį diskomfortą, reikia eiti pas gydytoją bent jau pasitarti.“
Skausmus gali padėti sumažinti ir tiksliai parinktas vaistas, nebūtinai intervencija. Kaip sakė T.Jonaitis, kartais pakanka pacientą paskatinti daugiau pajudėti ir tai galbūt ne iš karto, bet duos rezultatų: „Mes dažnai įspėjame pacientus, kad pradėjus mankštintis skausmas gali dvigubėti, bet reikia išlaukti bent mėnesį ar du ir skausmas po truputį mažės vien dėl to, kad padidės raumens masė, o su ja – ir aplinkinių audinių, kartu ir kremzlinio audinio mityba.“
Kalbėdamas apie ateities ortopediją-traumatologiją, gydytojas išskyrė genų inžinierių atliekamus eksperimentus, neabejotinai turėsiančius įtakos šioje medicinos srityje, taip pat – organų spausdinimą.
„Po dešimties metų turbūt kalbėsime apie galimybes organų ar audinių pakaitalų atsispausdinimą kokio nori dydžio ar trūkstamos dalies. Medicinos įmonės jau pradeda svarstyti tokius klausimus“, – sakė gydytojas traumatologas.
Kaip rūpintis savimi, kad galėtume iki gilios senatvės džiaugtis judėjimu be skausmo ir ką daryti, jei patiriame sąnarių, raiščių, kremzlių, meniskų problemas, Baltijos-Amerikos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas T.Jonaitis pasakojo 15min studijoje „Gydytojas pataria“ laidoje. Kviečiame pasižiūrėti.
