Medikas: koronaviruso eiga neprognozuojama
Šiaulių apskrities ligoninės neurologas Kęstutis Dainius jau gavo dvi vakcinos dozes ir po kiekvieno skiepo iš aplinkinių sulaukė daug nerimastingų klausimų, kaip jis jaučiasi. Tačiau pats 62 metų medikas tokį nerimą sieja su visuomenėje sklandančiomis sąmokslo teorijomis apie vakcinas.
„Mano istorija tokia. Rugsėjį susirgau COVID-19. Natūralu, kai dirbi tokioje košėje, anksčiau ar vėliau pasigausi virusą. Persirgęs po mėnesio pasitikrinau savo antikūnų prieš koronavirusą titrą, jis buvo 7,18. Teigiamas prasideda nuo daugiau negu vieno. Tai reiškė, kad imunitetą įgavau. Palaipsniui antikūnų mažėjo, bet kai atėjo galimybė skiepytis, nė neabejojau, kad tai padarysiu. Sausio mėnesį aš pasisiūliau dirbti COVID-19 skyriuje ir iš arti mačiau, kaip atrodo ši liga. Todėl vienareikšmiškai – kuo imunitetas didesnis, tuo geriau“, – teigė pašnekovas.
Sausio mėnesį aš pasisiūliau dirbti COVID-19 skyriuje ir iš arti mačiau, kaip atrodo ši liga.
Pasak jo, po pirmo skiepo jam dvi dienas skaudėjo petį, ir tiek. Po antro skiepo reakcija buvo stipresnė – pakilo temperatūra, paskaudėjo galvą, buvo sunku užmigti, bet tai, palyginus su COVID-19, jo teigimu, yra menkniekiai.
„Atidirbus kovidiniame skyriuje noras skiepytis labai sustiprėja, nes pamatai, kokia klastinga tai liga. Mano darbas buvo konsultuoti pacientus dėl insultų, kadangi COVID-19 sukelia kraujo krešumo sutrikimus ir gali atsirasti trombai, kurie užkemša smegenis arba plaučius maitinančias kraujagysles. Norint suprasti, koks neprognozuojamas koronavirusas, galima įsivaizduoti, kad kambaryje sėdi keturi žmonės. Vienas jų pradeda mojuotis dalgiu ir kurį iš esančiųjų jis užkliudys, niekas nežino. Gal kažkuriam, klius, o kažkuriam – ne.
Atidirbus kovidiniame skyriuje noras skiepytis labai sustiprėja.
Koronavirusas elgiasi panašiai. Pavyzdžiui, ligoniui paskirti priešvirusiniai vaistai, antibiotikai, lengva deguonies terapija. Vieną dieną jis laikosi visai gerai, antrą, trečią dieną – taip pat gerai, o ketvirtą dieną pradeda mažėti organizmo įsotinimas deguonimi, plaučių rentgenas parodo, plinta uždegimas, ligonis ima dusti, blogėja visi jo gyvybiniai rodikliai ir jis perkeliamas į reanimaciją, nors iki šiol gavo visą įmanomą gydymą“, – pasakojo K.Dainius.
Stipriausia pašalinė reakcija buvo temperatūra
Medikas įsitikinęs: jeigu žmonės pamatytų, kaip žmonės miršta nuo koronaviruso, nebebūtų filosofavimų apie vakcinas ir sąmokslo teorijų.
„Visos vakcinos – aprobuotos ir tikrai efektyvios. Po skiepo susidarę antikūnai gerokai sumažina užsikrėtimo ir susirgimo galimybę. Man asmeniškai skiepas antikūnų skaičių padidino net keturis kartus. Todėl kai girdžiu raginimus nesiskiepyti, nes po skiepų būna daug pašalinių reakcijų ar kad vakcinos neefektyvios, man būna pikta. Mūsų neurologiniame skyriuje pasiskiepijo visi gydytojai ir slaugytojos. Dalis iš jų jau kartą sirgę COVID-19, tačiau po skiepo nesusirgo daugiau nė vienas.
Man asmeniškai skiepas antikūnų skaičių padidino net keturis kartus.
Kai kurie po skiepo turėjo temperatūros. Tačiau tai normalu! Tai reiškia, kad užvirė kautynės tarp imuninės sistemos ir viruso, vadinasi, tikrai susidarys stiprus imunitetas. Taigi nereikia bijoti reakcijų. Juk dėl skiepų mes šiandien esame gyvi – prisiminkime, nuo kiek ligų jie mus apsaugojo.
Atsimenu, senais laikais mokykloje skiepydavo kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina, kuri tikrai sukeldavo daug pašalinių reakcijų, temperatūra pakildavo iki 39-39,5 laipsnių. Tačiau tuomet apie jas niekas neklausdavo. Aišku, yra tam tikrų susirgimų, kai dėl skiepo reikėtų pasikonsultuoti su gydančiais gydytojais, bet, manau, iš tūkstančio yra vos vienas, kurio negalima skiepyti“, – svarstė pašnekovas.
Svajoja grįžti į normalų gyvenimą
Druskininkų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Lina Bagdanavičienė taip pat persirgo COVID-19 ir šiuo metu dar turi pakankamai antikūnų. Dėl to šiuo metu ji dar nesiskiepijo, bet labai skatino skiepytis visą savo kolektyvą. Didžioji dalis darbuotojų į jos kvietimą atsišaukė. Pasak jos, jokių stiprių pašalinių reakcijų, be rankos skausmo ir vienetinių temperatūros atvejų, nebuvo. Medikų pagalbos nė vienam darželio darbuotojui po skiepo neprireikė.
„Mūsų sektoriui galimybės skiepytis tikrai yra sudarytos, bet kyla daug baimių dėl atskirų vakcinų pavadinimų, todėl esu įsitikinusi, kad kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių ištransliuos, kad po skiepo jaučiasi gerai, tuo skiepijimas vyks sklandžiau. Dabar tie, kurie jaučiasi gerai, paprastai tyli, o pasisako tik tie, kurie pajuto stipresnį pašalinį poveikį. Tai ir baisiausia – paskiepytų žmonių skaičius jau didelis, bet kalba tik vienetai, kurie neatspindi realios situacijos, o tik ištransliuoja blogą žinią“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, neigiami atskirų žmonių pasisakymai labai trukdo nuosekliam visuomenės vakcinavimui, nes tarp žmonių sėja baimę. Kita vertus, kalbantis atskirai su žmogumi galima išgirsti, kad jis skiepytis planuoja, bet dar laukia. Esą dar nori patikrinti, ar tikrai visiems po skiepo yra gerai.
„Mes įstaigoje sutarėme, kad tie, kurie nesiskiepija ar negali skiepytis dėl sveikatos problemų, savo noru reguliariai testuotųsi, nes norime apsaugoti ir vaikus, ir tėvus, ir įstaigos bendruomenę“, – dėstė L.Bagdanavičienė.
Pati moteris tikino, kad iki ligos labai saugojosi, kad neužsikrėstų, tačiau vis tiek užsikrėtė nuo kolegės, su kuria sėdėjo viename kabinete. Pastaroji užsikrėtė nuo savo mergaitės. Laimė, virusas įstaigoje toliau neišplito.
„Mūsų tėvai sąmoningi, veda vaikus su kaukėmis, susitarimų dėl saugumo turime tikrai labai daug, bet niekada negali būti tikras. O taip jau visi norėtume grįžti į normalų gyvenimą! Vakcina yra viltis, kad ateis laikas, kai susitikdami su žmogumi vėl bendrausime nebijodami, kad galbūt jis mane užkrės ar aš jį užkrėsiu“, – teigė L.Bagdanavičienė.
Moteris jaučiasi saugesnė
Logopedė Duvilija Kašetaitė – viena iš lopšelio-darželio „Bitutė“ darbuotojų, kurie nė nesudvejojo, ar verta skiepytis. Nors moteris neturi gretutinių ligų, yra jau vyresnio amžiaus, todėl supranta savo riziką. Be to, namuose ji turi mamą, kuriai COVID-19 gali būti mirtinas.
Aš laukiau dienos, kada bus galima pasiskiepyti.
„Aš laukiau dienos, kada bus galima pasiskiepyti. Ir net minčių nebuvo, kad neturėčiau ar negalėčiau skiepytis. Vaikystėje man buvo atlikti visi skiepai, kurie priklausė, ir manau, kad skiepytis yra pažangu. Kaip anksčiau skiepijomės nuo tymų, poliemelito ir kitų infekcijų, taip dabar turime skiepytis nuo dabartinės ligos.
Tokiu būdu mes ir save apsaugosime, ir kitus, nes aš juk galiu sirgti be simptomų ir, pati to nežinodama, užkrėsti aplinkinius, juolab kad dirbu vaikų įstaigoje ir mano rizika užsikrėsti yra didesnė, nors laikausi visų saugumo reikalavimų, dėviu kaukę“, – pasakojo pašnekovė. Didelių pašalinių reakcijų ji taip pat neturėjo.
Jos manymu, kiekvieno žmogaus atsakomybė – saugoti save ir aplinkinius, tuomet ir visa visuomenė bus sveikesnė. Iki skiepo moteris ypač saugojosi, net į parduotuvę eidavo tuomet, kai joje būdavo mažiau žmonių, tačiau tikisi, kad skiepas kuriam laikui garantuos saugumą, nors ir nešimtaprocentinį.
„Vis dėlto dabar bus daug drąsiau bendrauti tiek su artimiausiais žmonėmis, tiek būti viešosiose vietose. Būtent todėl abejonių dėl skiepo neturėjau“, – tikino D.Kašetaitė.
