„Žmonės, kurie jau gauna šlapimą sugeriančias priemones – jas gaus ir toliau jeigu jie turi nuolatinę slaugą (SP1). Jeigu priemonės gaunamos dėl 5 diagnozių (CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padariniai; liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus reiškiniai; išsėtinė sklerozė; galvos ar nugaros smegenų displazijos; galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai), turės kreiptis į gydytojus, kad būtų diagnozuotas šlapimo nelaikymas. Tie, kurie tokių priemonių negauna, tačiau skundžiasi šlapimo nelaikymu, turi apie tai pranešti šeimos gydytojui, kad po reikiamų tyrimų, žmogui būtų diagnozuotas šlapimo nelaikymas ir ligos kortelėje atsirastų šlapimo nelaikymo kodas“, – pranešime žiniasklaidai aiškina VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.
Pasak jos, ši metodika leis didesniam spektrui žmonių gauti reikiamas priemones, o ne tik tiems, kurie turi išskirtines diagnozes.
„Ankstesnė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo tvarka gyvavo 8 metus ir ji buvo labai socialiai neteisinga. Nauja metodika atstatys socialinį teisingumą. Džiaugiuosi, kad po tiek metų pagaliau pripažinta, kad šlapimo nelaikymas yra liga ir kad ja sergantiems turi būti suteikta pagalba“, – tikina J.Misevičienė.
Naują metodiką ruošė Sveikatos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pacientų organizacijų atstovų sukurta darbo grupė. Pastaroji parengė pasiūlymus dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas) pakeitimo, kuriame būtų išdėstyta nauja šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo išrašymo tvarka.
„Kompensavimo sistemoje atsirado mažieji įklotai, kurie anksčiau nebūdavo kompensuojami. Jų sugeriamumas iki 500 ml. Dabar belieka laukti C sąrašo pakeitimų. Raginu visus, kurie turi šlapimo nelaikymą, apsilankyti pas šeimos gydytoją ir įvardyti savo skundą. Manau, prireiks kelių mėnesių kol bus patvirtinta diagnozė, suteiktas kodas. O tada jau galima bus prašyti kompensuojamųjų priemonių pagal turimą šlapimo nelaikymo laipsnį”, – aiškina J.Misevičienė.
„Po C sąrašo nuostatų pakeitimo ir jo įsigaliojimo bus pusę metų stebima, kokias priemones renkasi pacientai, kaip pasikeis šlapimą nelaikančių pacientų skaičius. Tai leis daryti prognozes 2019 metų biudžetui. Mūsų dar laukia didelis darbas, nes mes puikiai suprantame, kad 30 vnt. sauskelnių dar nėra tas kiekis, kuris leistų žmogui gyventi oriai ir sausai. Mes norime sukurti tokią sistemą, kokia veikia kitose ES šalyse – žmogus gauna po 3 vienetus jam reikiamos produkcijos per parą, kaip to reikalauja PSO. Todėl kitais metais planuojama tolimesnė darbo grupės veikla, kad būtų pasiekti visi užsibrėžti tikslai“, – priduria J.Misevičienė.
