Kokias funkcijas atlieka žarnynas
Nuotolinėje paskaitoje, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, medikė priminė, kad žarnynas skirstomas į plonąjį ir storąjį. Jie skiriasi spindžio skersmeniu. Plonasis žarnynas susijungęs su skrandžiu ir maistas iš ten pirmiausia patenka į jį. Vėliau plonasis žarnynas pereina į storąjį. Plonojo žarnyno ilgis – 7 m, storojo – 1,5 m. Kilus problemoms storajame žarnyne, gali atsirasti skausmas po šonkauliais viename ar kitame šone. Paprastai skausmą sukelia jo linkiuose besikaupiančios dujos. Storajame žarnyne kaupiasi maisto liekanos, iš jų išsiurbiamas vanduo, jos tvirtėja, tirštėja ir mums kyla noras tuštintis. Visiškas žarnyno užpildymas įvyksta per vieną dieną, todėl pasituštinti būtina kasdien.
Plonasis žarnynas, nors yra nedidelio spindžio, dėl daugybės gaurelių, esančių ant jo sienelių, turi didžiulį maisto medžiagų įsiurbimo plotą, kuris atitinka dvi dideles futbolo aikštes. Čia maistas tikrinamas, ar nėra toksiškas, išrūšiuojamas, atskiriamas, susiurbiamas, naikinami su maistu patekę patogenai. Taigi plonasis žarnynas veikia kaip savotiškas filtras. Maistas čia maišomas su fermentais, tulžimi, virškinamas, absorbuojamas į kraują, stumiamas storosios žarnos link.
Uždegimo atveju tarp epitelio ląstelių susidarę tarpai praleidžia į kraują mikrobus, nesuvirškintas maisto daleles ir toksinus.
Jeigu plonojo žarnyno gleivinė sveika, ji užtikrina, kad į vidinę kūno ertmę nepatektų svetimos medžiagos – įvairūs patogenai ir toksinai.
„Tačiau yra paskaičiuota, kad pramonė yra pagaminusi 18 mln. naujų medžiagų. Vien duonoje, teigiama, randama apie 100 naujų medžiagų, kurių anksčiau nebuvo ir organizmas su jomis nesusidūrė. Ir tai iššūkis organizmui. Todėl daugėja uždegiminių ir autoimuninių ligų, kurios ir yra organizmo reakcija į nepažįstamas situacijas“, – teigė lektorė.
Maistinės medžiagos į organizmą patenka dviem būdais – pereina tiesiog per žarnyno epitelio ląsteles arba per tarpląstelines jungtis. Būtent nuo šių jungčių sandarumo priklauso, ar į organizmą nepateks kenksmingos medžiagos. Jeigu durys atviros, visa lavina, kas tinkama ir netinkama, gali patekti į mūsų kraujotaką ir vidaus organus. Taigi, sveikas žarnynas yra pralaidus tik mažoms naudingų maistinių medžiagų molekulėms, bet uždegimo atveju tarp epitelio ląstelių susidarę tarpai praleidžia į kraują mikrobus, nesuvirškintas maisto daleles ir toksinus. Imuninė sistema reaguoja į vidinę terpę patekusias medžiagas imuniniu atsaku.
Kaip gliutenas susijęs su pralaidžiu žarnynu
Pasak B.Čijunskienės, pagrindinė pralaidaus žarnyno sindromo priežastis – žalingas gliuteno poveikis žarnyno sienelėms.
